smegen žiev (cortex cerebri), žmogaus ir aukštesniųjų stuburinių gyvūnų didžiųjų smegenų pusrutulių išorinis sluoksnis. Sudaro pilkoji medžiaga, kurios svarbiausias komponentas – neuronų kūnai. Be jų, dar yra neuronų kūnus jungiančių nervinių ataugų ir neuroglijos (paraminio nervinio audinio). Smegenų žievės užuomazgų turi kremzlinės žuvys. Sudėtingiausia ir tobuliausia yra žinduolių smegenų žievė. Žemesniųjų žinduolių smegenų žievės paviršius beveik lygus, aukštesniųjų – vingiais vagotas, žmogaus – vingiuočiausias. Žmogaus smegenų žievės plotas (abiejų pusrutulių) apie 1,5 m2; 0,6 % ploto sudaro seniausioji žievė (paleocortex; evoliuciškai seniausia, nesluoksniuota, suaugusi su požievio struktūromis), 2,2 % – senoji žievė (archicortex; atsiskyrusi nuo požievio), 1,6 % – pereinamosios zonos tarp senosios ir naujosios žievės, 95,6 % – naujoji žievė (neocortex). Pastaroji susideda iš 6 plokštelių (sluoksnių): ribinės, išorinės grūdėtos, piramidinės, vidinės grūdėtos, ganglinės ir įvairiaformės.
Smegenų žievę vagos suskaidžiusios į skiltis ir vingius. Į priekį nuo centrinės vagos yra kaktos skiltis, tarp centrinės ir momeninės pakaušio vagos – momens skiltis, už momeninės pakaušio vagos – pakaušio skiltis, žemiau šoninės vagos – smilkinio skiltis. Po šonine vaga (jos dugne) yra penktoji, mažiausioji skiltis – sala.
Smegenų žievė yra aukštosios nervinės veiklos pagrindas. Ji koordinuoja ir reguliuoja visas organizmo funkcijas. Smegenų žievės veiklos pagrindą sudaro 2 nuolat sąveikaujantys procesai – analizė ir sintezė, pastarųjų pagrindą – du nuolatinę pusiausvyrą sudarantys nerviniai reiškiniai – jaudinimas ir slopinimas. Per analizatorius jutiminė informacija ateina į maždaug pastovius smegenų žievės plotus, vadinamus žievės projekcinėmis zonomis arba žieviniais analizatorių centrais. Bendrojo jutimo (temperatūros, skausmo, lytėjimo) projekcinė zona yra užcentriniame vingyje, regos – pentininės vagos krantuose, klausos – viršutiniame smilkinio vingyje, uoslės – hipokampo vingyje ir kablyje (jie yra smilkinio skilties vidiniame paviršiuje), motorinė – priešcentriniame vingyje. Į smegenų žievę atėjusi informacija analizuojama. Smegenų žievės plotai, neturintys tiesioginio ryšio su aplinka ir gaunantys informaciją iš gretimų projekcinių zonų, vadinami asociaciniais centrais. Dėl juose vykstančių procesų atsiranda sudėtingų pojūčių, formuojasi individo elgsena (reakcijos). Dešiniarankių žmonių motorinis kalbos centras yra kairiojo pusrutulio apatinio kaktos vingio užpakaliniame gale, akustinis kalbos centras – viršutinio smilkinio vingio užpakaliniame gale, stereognozijos (daiktų formos suvokimo) centras – momens apatinėje skiltelėje. Smegenų žievės veikla yra refleksinio pobūdžio; joje užsidaro sąlyginių refleksų lankai.