smeigtukas: a – kaulinis (pirmas tūkstantmetis prieš Kristų.; Lietuvos nacionalinis muziejus), b – iš Ėgliškių pilkapių (bronzos amžius; Lietuvos nacionalinis muziejus), c – žalvarinis ratelinis iš Kurmaičių pilkapio (1–4 a. po Kr.; Lietuvos nacionalinis muziejus), d – kryžinis iš Čibirikų kapinyno (8 a.; Žemaičių muziejus Alka), e – keturkampe kojele iš Gintališkių kapinyno (11–12 a.; Žemaičių muziejus Alka), f – žalvarinis rutulio formos galvute (16 a.; Vytauto Didžiojo karo muziejus)
smeigtùkas (archeologijoje), vienas seniausių papuošalų, naudotų drabužiams susegti ir prilaikyti, t. p. plaukams prismeigti.
Lietuvoje
Lietuvoje smeigtukai nešioti iki 12 amžiaus. Pradėti gaminti neolito laikotarpiu iš kaulo ir skalūno. Bronzos amžiuje naudoti 10–18 cm ilgio kauliniai degeneruotieji, ąseliniai, lazdeliniai, profiliuoti, ritiniai, t. p. žalvariniai ąseliniai, su įvijine galvute smeigtukai. Pastarieji ypač paplito pirmaisiais amžiais po Kristaus. 1–4 a. gaminti 4–20 cm ilgio žalvariniai, statinėliniai, rateliniai, žiediniai, cilindrine, apskrita galvute smeigtukai. Dalies smeigtukų galvutė žalvarinė, adata – geležinė. 5–8 a. iki 40 cm ilgio lazdeliniai, trimitiniai, rateliniai, ramentiniai, žiediniai, trikampiai, kryžiniai smeigtukai naudoti dažniausiai Šiaurės Lietuvoje. 9–12 a. gaminti iki 40 cm ilgio žiediniai, trikampiai, kryžiniai, rateliniai, plokšteliniai smeigtukai. Kai kurie smeigtukai buvo sudėtingi: prie ritinių, žiedinių smeigtukų buvo tvirtinamos grandinėlės, kartais puoštos kabučiais. Kartais rateliniai ir žiediniai smeigtukai buvo nešiojami poromis, sujungtomis grandinėlėmis; dalies kryžinių ir trikampių smeigtukų galvutės puoštos sidabru ir tamsiai mėlyno stiklo akutėmis.