šmeižmas, šmežtas, tyčinė nusikalstama veika, kai žodžiu, raštu ar kitu būdu sąmoningai skleidžiami melagingi prasimanymai, žeminantys ir niekinantys kito asmens garbę, mažinantys pasitikėjimą juo. Šmeižimas priskiriamas prie nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens garbei bei orumui. Nukentėjusiuoju gali būti bet kuris asmuo nepaisant jo amžiaus, lyties, socialinės padėties, psichinės būsenos. Už šmeižimą dažniausiai atsako tik fiziniai asmenys. Šmeižimas pripažįstamas įvykdytu nusikaltimu, jei tikrovės neatitinkanti informacija perduodama bent vienam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar ja patikėta.
Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) už šmeižimą baudžiama laisvės atėmimu iki 1 m., griežtesnė baudžiamoji atsakomybė nustatyta už viešą asmens šmeižimą padarius sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Atsakomybė kaltininkui kyla tik esant nukentėjusio asmens skundui, jo teisėto atstovo pareiškimui ar prokuroro reikalavimui.