smėlio gavyba

smlio gavýba, natūralaus smėlio kasimas karjeruose atviruoju būdu arba iš upių, ežerų, jūrų, kitų vandens telkinių dugno (ekskavatoriais, žemsiurbėmis ir kitomis mašinomis), taip pat smėlio gavimas sijojant žvyrą. Smėlis daugiausia naudojamas statyboje, statybinėms medžiagoms (betonui, cementui, skiediniams, mišiniams, plytoms, silikatiniams dirbiniams ir kitoms), puslaidininkiams, stiklo tarai gaminti, formuoti (liejininkystėje), moliui liesinti (pavyzdžiui, gaminant keramiką), keliams, pylimams tiesti, aerodromams įrengti, teritorijoms tvarkyti, pakrantėms sustiprinti, dirbtinei sausumai sudaryti plotuose, kuriuos anksčiau užėmė jūra (pavyzdžiui, Nyderlanduose, Japonijoje, Singapūre; jis yra didžiausias smėlio importuotojas pasaulyje, 2008 importavo 14,2 mln. tonų). Aukštos kokybės stiklo gaminiams naudojamas kvarcinis smėlis. Smėlis yra vienas plačiausiai paplitusių gamtinių išteklių, jo atsargų yra ir gavyba įvairiais būdais vyksta beveik visose šalyse. 21 a. daugiausia smėlio pasaulyje išgauna Kanada, Rusija, Ispanija, Vokietija, Iranas, Vietnamas, Japonija, Lenkija (1 lentelė, Jungtinių Tautų duomenys). Nekontroliuojama smėlio gavyba (ypač išgaunant jį iš vandens telkinių) gali sukelti žemės paviršiaus eroziją ir kitų ekologinių problemų, todėl valstybė dažnai turi riboti smėlio gavybos mastą ir teritorijas, kuriose leidžiama ją vykdyti.

1

* tūkst. kubinių metrų

** 2006

*** 2007

**** 2005

Matuizų smėlio karjeras Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje

Margio karjeras Trakų rajono savivaldybės teritorijoje

LIETUVOJE natūralus smėlis yra antra (po žvyro) pagal turimą atsargų dydį naudingoji iškasena, plačiai naudojama šalies ūkyje. Smėlio gavybos mastą labiausiai lemia statybos ir statybinių medžiagų gamybos, kurių poreikiams sunaudojama daugiausia smėlio, ekonominės tendencijos. Negiliai esančio statybinio smėlio prognoziniai ištekliai 21 a. pradžioje sudaro apie 8 mlrd. kubinių metrų, išžvalgyti – daugiau kaip 150 mln. kubinių metrų. Lietuvoje išžvalgyta daugiau kaip 100 didelių kvartero smėlio pramoniniu telkinių, jų yra beveik visuose šalies regionuose, didžiausi – Sandrupio (daugiau kaip 30 mln. kubinių metrų), Giraitės (abu Varėnos rajone), Nemakščių (Raseinių rajone), Juodbalių (Anykščių rajone), Vaišvydavos (Kauno rajone). Kvarcinis (silicinis) smėlis gaunamas iš vienintelio Lietuvoje ir didžiausio Baltijos šalyse Anykščių kvarcinio smėlio telkinio, kuriame jo ištekliai sudaro 8 mln. tonų, jis naudojamas langų, kineskopų stiklams, stiklo tarai, krištolui gaminti. Kvarcinio smėlio gavyba ribojama: per metus jo leidžiama iškasti ne daugiau kaip 80 000 tonų (50 000 kubinių metrų). Smėlio gavyba Lietuvoje 1990–2010 parodyta 2 lentelėje (Lietuvos statistikos departamento duomenys), 21 a. pradžioje ji pamažu pradėjo atsigauti, bet dar nepasiekė 20 a. 9 dešimtmečio lygio. Paprastąjį statybinį smėlį ir žvyrą 2010 išgavo 190 įmonių, smėlį silikatiniams dirbiniams – penkios, kvarcinį – viena įmonė.

2

2687

smėlis