Smigių bažnýčia, Šv. Jùrgio bažnýčia, bažnyčia Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Be barokinės bažnyčios, kompleksui priklauso varpinė (19 a.) ir statinius supanti akmens mūro tvora su 3 arkų raudonų plytų vartais (19 a. pabaiga–20 a. pradžia).
Architektūra
Smilgių bažnyčios fasadas (1858)
Bažnyčia dvibokštė, kryžiškojo plano (ilgis – 28 m, plotis – 18 m), halinė, trinavė, su trisiene apside rytų pusėje, 2 zakristijomis. Navų dalis iki transepto trumpesnė už presbiteriją. Eksterjero architektūros dominantė – dvibokštis vakarinis fasadas (horizontaliai jį skaido apskardintas karnizas) su dinamišku banguoto silueto frontonu ir signatūriniu bokšteliu. Bokštai išsikišę į priekį ir šonus, 2 tarpsnių, stačiakampio formos su aštuoniabriauniais būgnais, kriaušės formos šalmais, puošti geležiniais kaldintais ažūriniais kryžiais su karūnomis. Bokštuose ir įgilintoje vakarų fasado sienoje įrengti segmentiniai langai; virš pagrindinio portalo – sudvigubinti. Kiekvieno bokšto apatiniame tarpsnyje yra po nedidelį apvalų langelį, navos ir presbiterijos langai pusapskritės arkos formos, zakristijos – stačiakampiai.
Šventovės vidus – atvira navos, transepto ir presbiterijos erdvė. Vidurinė nava nuo siaurų šoninių navų atskirta plonomis keturkampėmis kolonomis ir aukštomis pusapskritėmis arkomis. Nuo vidurinės navos plačia arka ir baliustrada atskirtas vargonų choras, kurį remia ir prieangį formuoja keturios aštuoniakampės kolonos. Presbiteriją ir navą skiria skersinė sija. Ant presbiterijos sienų kabo Paskutinės vakarienės ir Jėzaus išdavimą vaizduojantys paveikslai.
Varpinė aštuoniakampė, suskaidyta į 3 tarpsnius, (jie į viršų siaurėja, viršutinis tarpsnis puoštas ažūrinių drožinių dekoru), dengta aštuonkampiu piramidiniu stogu.
Altoriai
Bažnyčios dekoro svarbiausia vertybė – prie apsidės sienos priglaustas didysis Viešpaties Jėzaus altorius, sujungtas iš 3 altorių (18 a. 7 dešimtmetis, meistras J. Balčius‑Balčiauskas). Rokokinių formų altoriui būdinga gaubta erdvinė struktūra, jo retabulas dinamiško banguoto kontūro, gausiai puoštas drožybinėmis rokailėmis ir kriauklėmis. Retabulo neįprastai išlenktos 12 kolonų – aukšto meninio lygio originali dekoro variacija, neturėjusi analogo Abiejų Tautų Respublikoje. Ant bazių stovinčios kolonos prasideda spiralėmis, į viršų susiaurėja, jų liemenys išlinkę (vingis primena suplotą S raidės pavidalą). Altoriaus centrinėje nišoje įkomponuota Jėzaus, nešančio kryžių, šoninėse – Lurdo Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Juozapo skulptūros (visos 19 a.). Iš abiejų centrinės nišos pusių tarp kolonų stovi šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūros. Viršutiniame tarpsnyje – 3 paveikslai – Šv. Jurgio, Šv. Onos su Joakimu ir Marija ir Angelo Sargo (19 amžius).
Smilgių bažnyčios didysis Viešpaties Jėzaus altorius (18 a. 7 dešimtmetis, meistras J. Balčius‑Balčiauskas)
Seniausias – Šv. Antano šoninis altorius (retabulas, 17 a. vidurys). Jis 2 tarpsnių, jo sparnuose, skyduose ir frontone išliko autentiški ornamentinės kremzlinės drožybos elementai. Altorių puošia 2 šventųjų skulptūros (seniau buvo 4), 2 paveikslai, vaizduojantys šv. Antano Paduviečio viziją su Kūdikėliu Jėzumi ir šv. Pranciškaus rožių stebuklą (19 a. antra pusė–20 a. pradžia).
19 a. pertvarkant bažnyčią, transepto koplyčiose įrengti 3 neobarokiniai altoriai su Jėzaus krikšto, Nukryžiuotojo, Šv. Kazimiero, Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu ir Šv. Dominyko paveikslais (manoma, 19 a. antra pusė–20 a. pradžia). Bažnyčioje išliko puošni monstrancija (1776), Šv. Kryžiaus relikvijorius (18 a. antras ketvirtis).
Istorija
Pirmoji bažnyčia šioje vietoje pastatyta apie 1644 Šeduvos klebono ir dekano Motiejaus Zaleckio rūpesčiu (pastatyta be fundacijos, ją vėliau suteikė pats klebonas). Šventovė buvusi maža, į ją buvo perkeltas senasis Šeduvos bažnyčios altorius. 1661 bažnyčios išlaikymui padovanoti Gikonių ir Čelkių kaimai. 1676 bažnyčia funkcionavo kaip parapijinė, turėjo 3 altorius (didžiajame – Nukryžiuotojo su Švč. Mergele Marija ir šv. Jonu paveikslas, Dievo Tėvo skulptūra, šv. Petro ir šv. Pauliaus ant lentų tapyti atvaizdai). 1690 bažnyčia atnaujinta. 1761 bažnyčios dokumentuose apibūdinta kaip sena ir netinkama naudoti.
Dabartinė Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1764. Jos statybas finansavo Lietuvos didysis iždininkas grafas J. J. Flemingas. Bažnyčia turėjo 3 didelius bokštus ir 4 mažus bokštelius. 1858 atnaujintas vakarinis fasadas, perstatyta frontonas ir 2 kampiniai bokštai, kiti bokštai ir bokšteliai nugriauti. 1873 sutvirtintos (suveržtos) bažnyčios sienos, perdažytas vidus, pertvarkyta presbiterija, altoriai – šventovė įgavo dabartinę išvaizdą. Po 1983 suremontuota, įrengtas šildymas.
Smilgių bažnyčios planas (1979, sudarė R. Dičius, A. Lėckas)
Smilgių bažnyčios varpinė (19 a.)
Smilgių bažnyčia (19 a., 20 a. pabaigos nuotrauka)
3275