smilkytùvas, liturginis reikmuo – smilkymo indas, kuriame per liturgines apeigas deginami smilkalai. Smilkytuvą sudaro metalinis dekoruotas indelis su kojele, metalinis dubenėlis žarijoms indelio viduje, ažūrinis dangtelis ir 3 ar 4 apyilgės grandinėlės, pritvirtintos prie dangtelio ir viršuje sujungtos žiedu. Smilkytuvas gaminamas iš metalo, dažniausiai būna aukso ar sidabro spalvos, raižytas. Kulto reikmėms dažniausiai naudojamas Rytų Bažnyčioje, Romos Katalikų, Stačiatikių, Anglikonų ir kai kuriose Evangelikų Liuteronų Bažnyčiose. Būna įvairaus dydžio, nuo įprasto rankose laikomo iki dešimčių kilogramų svorio. Smilkytuvą dažniausiai neša patarnautojas, lydimas patarnautojo su smilkaline. Krikščionių liturgijoje smilkytuvas pradėtas naudoti 4 amžiuje.
smilkytuvas (Jödės giminės dirbtuvių auksakalys, Dancigas, sidabras, 18 a. pradžia, Vilniaus katedros lobynas)
Santiago de Compostelos katedros pasidabruoto metalo smilkytuvas (vadinamas Botafumeiro) laikomas didžiausiu Katalikų Bažnyčioje; po vidudienio šv. Mišių šis smilkytuvas virvėmis įsiūbuotas 7–8 vyrų juda skersai katedrą virš piligrimų; pagamintas 1851, originalą pagrobė Napoleono I kareiviai per 1800 žygį į Ispaniją.
Santiago de Compostelos katedros smilkytuvas (vadinamas Botafumeiro, pagamintas 1851, pasidabruotas metalas, indo aukštis 1,6 m, svoris apie 80 kg)
2245