Smitho dogma (Smto dogmà), anglų ekonomisto A. Smitho suformuluota viena klasikinės politinės ekonomijos svarbiausių nuostatų, kuri apibūdina visuomeninio produkto vertę. Smitho dogma teigia, kad per tam tikrą laikotarpį sukurto visuomeninio produkto vertė lygi visų visuomenės narių gautų pajamų (darbo užmokesčio, pelno ir žemės rentos formomis) sumai. Prekės kaina yra visų pajamų, kurias iš šios prekės gauna ją gaminant dalyvavę žmonės, suma, todėl visame šalies ūkyje sukurto visuomeninio produkto (visų pagamintų prekių) vertę taip pat sudaro visų jį sukūrusių samdomųjų darbuotojų, verslininkų ir žemės savininkų pajamos. Smitho dogmą kritikavo K. Marxas, kuris teigė, kad visuomeninio produkto vertę prilyginant iš jo gautų pajamų (darbo užmokesčio, pelno ir rentos) sumai ūkio plėtra neįmanoma, nes neatsižvelgiama į gamintojo patiriamas materialines sąnaudas (žaliavų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir kitas), kurias turi padengti jo sukurtas produktas.
1305