smògas (angl. sm(oke) – dūmai + (f)og – rūkas), atmosferos tarša; rūkas, susidedantis iš dūmų, automobilių išmetamųjų dujų, dulkių, vandens lašelių. Susidaro pramonės rajonuose ir dideliuose miestuose. Pagal cheminę sudėtį ir susidarymo mechanizmą skiriamas vadinamasis Londono tipo (buvo dažnas Londone 19–20 amžiaus viduryje) ir fotocheminis (užfiksuotas 20 amžiaus viduryje Los Andžele) smogas.
Pirmojo tipo smogo sudėtyje yra didelis kiekis suodžių, susidarančių deginant sieringas akmens anglis, anglies monoksido, sieros dioksido ir jo oksidacijos produkto – sieros rūgšties. Šis smogas susidaro žemoje temperatūroje ir esant dideliam oro drėgniui. Fotocheminis smogas susidaro dėl automobilių išmetamų teršalų (azoto oksidų ir nesudegusių angliavandenilių) fotocheminių reakcijų, vykstančių veikiant intensyviai Saulės spinduliuotei. Būtinos sąlygos šiam smogui susidaryti – karštas sausas oras ir teršalų išsisklaidymą stabdanti temperatūros inversija. Kenksmingi fotocheminio smogo komponentai – oksidatoriai (pvz., ozonas ir organiniai peroksidai), toksiški angliavandenilių oksidacijos produktai (pvz., aldehidai) ir aerozoliniai organiniai junginiai.
smogas Los Andžele (Jungtinės Amerikos Valstijos, 2016 09 04 )
Smogas kenkia žmonių sveikatai, pvz., 1952 gruodyje per penkias dienas Londone užfiksuota apie 4000 smogo sukeltų mirčių (daugiausia mažų vaikų, pagyvenusių žmonių ir sirgusių plaučių ir širdies ligomis). Fotocheminio smogo sudėtyje esančios medžiagos sukelia ašarojimą, kosulį, kenkia augalams, ardo gumines automobilių dalis. Smogo išvengti arba jį sumažinti galima mažinant oro taršą, ypač kai susidaro nepalankios sąlygos išsisklaidyti teršalams.
2983