Smoleñsko architektūrà
Iki 19 amžiaus
Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboras Smolenske (1679, architektas A. Korolkovas, 1740 perstatytas įgavo baroko bruožų, architektas A. Šedelis)
Senamiestis spindulinio plano, centrinė dalis – taisyklingo stačiakampio. Išliko Smolensko stilistinės mokyklos cerkvių: Gorodiankos Šv. Petro ir Pauliaus (1146, perstatyta 1757, restauruota 1963), Variažkų Šv. Jono (1176, perstatyta 18 a.), Šv. arkangelo Mykolo (vadinamoji Svyrės; 1194), kitos; jos kryžiškojo kupolinio arba rotondinio plano, su gotikos bruožais, statytos iš klinčių. Vienas didžiausių gynybinių statinių Rusijoje – Kremliaus ansamblis (1602, architektas F. Konis) su gynybinėmis sienomis (6,5 km ilgio, 10–12 m aukščio, apie 5 m storio); turėjo 38 bokštus (9 – su vartais), jų išliko 17. 17–18 a. pastatyta panašių į Maskvos sakralinių pastatų: Dievo Motinos Užmigimo (Uspenijės; 1679, architektas A. Korolkovas, 1740 perstatytas įgavo baroko bruožų, architektas A. Šedelis), Avraamijaus vienuolyno Atsimainymo (1755) ir Švenčiausiosios Trejybės vienuolyno (1740, architektas I. Kalinikas) soborai, cerkvių.
19–20 amžius
19 a. miestas plėstas pagal 1818 patvirtintą planą. Pastatyta klasicistinių pastatų: Gubernatūros rūmai (dabar Maskvos žemės ūkio akademijos filialas; 1781, architektas M. Slepniovas), bajorų susirinkimų pastatas (dabar Medicinos instituto administracinis korpusas; 1825, architektas A. Melnikovas). Po II pasaulinio karo pagal 1946 (architektas G. Golcas ir kiti) ir 1969 (architektas M. Naumovas ir kiti) generalinius planus rekonstruota magistralių, visuomeninių pastatų, pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų. Žymesni 20 a. vidurio pastatai: dramos teatro (1936, rekonstruoti 1948, architektė S. Iljinskaja), banko (1950, architektas S. Šestopalas) rūmai, viešbutis Rossija (1961, architektas N. Brovkinas).
2271
-Smolenskas