Smoleñsko istòrija. Pirmą kartą paminėtas 863. Buvo krivičių prekybos ir amatų centras prie kelio į Juodąją jūrą. Nuo 882 priklausė Kijevo Rusiai. 12 a. pirmoje pusėje–15 a. pradžioje dalinės Smolensko kunigaikštystės centras. 1136 įsteigta stačiatikių Smolensko vyskupija, miestas tapo raštijos ir kultūros centru. 13 a. 2 ketvirtyje Smolenske buvo įsitvirtinęs lietuvių kunigaikštis (manoma, Dausprungo sūnus Edivydas). 13 a. viduryje miestą beveik sunaikino epidemijos.
Nuo 14 a. dėl Smolensko vyko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kovos. 1395–1401 (1401 vietos gyventojai nuvertė LDK valdžią), 1404–1514 ir 1611–67 Smolenskas priklausė LDK, 1514–1611 – Rusijos valstybei. Smolensko pulkai dalyvavo Žalgirio mūšyje (1410).
Svarbus metraščių rengimo centras: čia veikiausiai surašyta ir dalis Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraščio, 1446 sudarytas seniausias Lietuvos metraščių Trumpasis sąvadas. 1440 Smolensko gyventojai sukilo prieš LDK valdžią. 1508–1667 vaivadijos centras. Magdeburgo teisės (1611).
16 a. ir 17 a. dėl Smolensko – svarbios strateginės tvirtovės – kariavo LDK (vėliau Abiejų Tautų Respublika) ir Maskvos didžioji kunigaikštystė (nuo 16 a. Rusija), 1632–34 vyko Smolensko karas. Pagal Andrusovo paliaubų (1667) sąlygas Smolenskas atiteko Rusijai. Smolensko bajorai, nepanorę gyventi žemėse, kurios atiteko Rusijai, persikėlė giliau į LDK valdas (egzuliantai).
Nuo 1796 Smolenskas buvo Rusijos imperijos gubernijos centras. Per Prancūzijos–Rusijos karą 1812 08 prie Smolensko įvyko Smolensko mūšis; sudegė apie 80 % pastatų. Miestas atsikūrė 19 a. pabaigoje nutiesus geležinkelių ir plentų. Per II pasaulinį karą 1941 07–09 ties Smolensku SSRS kariuomenė pristabdė Vokietijos kariuomenės veržimąsi Maskvos link.
1897 buvo apie 47 000, 1926 – apie 79 000, 1939 – apie 157 000, 1979 – 276 000 gyventojų.
-Smolenskas