Smoleñsko kunigaikštỹstė, kunigaikštystė Dniepro aukštupio baseine. Sostinė Smolenskas.
Nuo 882 priklausė Kijevo Rusiai, nuo 12 a. 4 dešimtmečio nepriklausoma. Pirmasis kunigaikštis – Kijevo didžiojo kunigaikščio Mstislavo Didžiojo sūnus Rostislavas (valdė 1127–60). 12 a. sustiprėjo: jai duoklę mokėjo Suzdalė, Polockas, prekiavo su Ryga ir Visby. 12 a. pabaigoje nuo Smolensko kunigaikštystės atskilo Briansko kunigaikštystė, Viazmos kunigaikštystė, kitos feodalinės valdos.
Nuo 13 a. Smolensko kunigaikštystės žemes pradėjo puldinėti Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (kurį laiką, iki 1239, ją valdė lietuvių kunigaikštis Edivydas). 13 a. pabaigoje pateko į mongolų‑totorių valdžią. 14 a. 4–8 dešimtmetyje Smolensko kunigaikščiai buvo Gedimino ir Algirdo vasalai, dalyvavo 1348 Strėvos mūšyje, 1368–73 kare su Maskvos kunigaikštyste. 14 a. antroje pusėje Smolensko kunigaikštystėje stiprėjant Maskvos įtakai prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės buvo prijungta daug Smolensko kunigaikštystės žemių (Rževas, Belas, Mstislavlis, Rodnia). 1375 ji bandė sudaryti sąjungą su Maskvos kunigaikštyste, 1386 parėmė Polocko kunigaikščio Andriaus maištą prieš Jogailą, buvo Vytauto ir Skirgailos nugalėta. 1404 kunigaikštystė panaikinta, jos žemes valdė Lietuvos didžiojo kunigaikščio skiriami vietininkai (1404–1508). Trys Smolensko pulkai dalyvavo Žalgirio mūšyje.
1508–1667 kunigaikštystės teritorija tapo Smolensko vaivadija. 1514–1611 ją valdė Rusija, 1613–54 atsiėmė Abiejų Tautų Respublika. 1654 užėmė Rusija, jai Smolensko vaivadija buvo pripažinta Andrusovo paliaubomis. Smolensko egzuliantų įstaigų ir seimelių vieta 1667–1778 buvo Vilnius, 1778–93 – Alytus.