smūgis

smgis, kietųjų judančių kūnų susidūrimas, kurio metu jų judesio kiekiai pakinta, t. p. tam tikra kietojo kūno sąveika su skysčiu ar dujomis. Ši sąveika yra čiurkšlės smūgis į kietąjį kūną, kietojo kūno smūgis į skysčio paviršių, hidraulinis smūgis, smūginės bangos susidūrimas su kietuoju kūnu ir kita. Smūgis trunka labai trumpai: 10^–3–10^–6 s, o sąlyčio vietoje kylančios, vadinamo smūgio arba akimirkinės, jėgos labai didelės: sąlyčio plote susidaro, pvz., net 101325·10⁴(10⁵) Pa slėgis. Dėl smūgio kūnai gali deformuotis (dažnai susidaro ir liekamosios deformacijos), įšilti, pakisti jų mechaninės savybės, suirti (jei susidūrimo greitis didesnis už kritinį). Kūnų smūgis yra centrinis, jei jų masės centrai C₁ ir C₂ yra jų sąlyčio vietos bendroje normalėje K, vadinamoje smūgio linija. Centrinis smūgis būna tiesus, jei susiduriančių kūnų masės centrų greičiai eina išilgai smūgio linijos, priešingu atveju – įstrižas. Kūnų smūgį sudaro 2 fazės: deformacija ir grįžimas į buvusią padėtį. Deformacija prasideda kūnų susilietimo momentu ir baigiasi, kai kūnų greičiai sąlyčio vietoje susilygina. Jei pasibaigus smūgiui kūnas buvusios formos neatgauna, toks smūgis vadinamas plastiškuoju, jei atgauna – tampriuoju.