smuklė Karczewe (Mazovijos vaivadija, prieš 1918, Varšuvos nacionalinė biblioteka)
smùklė, karčemà, senesniųjų laikų (iki 20 a. pirmos pusės) užeigos namai, kuriuose buvo galima pavalgyti, išgerti alkoholinių gėrimų, apsistoti keliautojams (su patalpa arkliams laikyti). Panašios paskirties užeigos namų buvo Lenkijoje (minimos nuo 10 a.), Ukrainoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Vengrijoje.
Lietuvoje
Kartenos smuklės pastatas (1967, Kretingos muziejus)
Lietuvoje smuklės (žinomos nuo 14 a. pabaigos, manoma, būta gerokai anksčiau) buvo statomos prie vieškelių, svarbesnių kryžkelių, prie didesnių kaimų, miesteliuose ir miestuose (prie rotušės arba turgaus aikščių), turėjo skiriamąjį ženklą (pakabintą pušies šaką, iškeltą gairę). Iki 18 a. buvo atskiros alaus, midaus ir degtinės smuklės. 16 a. dar vyravo alaus smuklės (pvz., 1554 Panevėžyje buvo 51 alaus, 3 midaus ir 10 degtinės smuklių). Lietuvos didysis kunigaikštis pats laikė daug smuklių prie savo dvarų, davė privilegijų (ypač daug 16–17 a.) bajorams ir dvasininkams jas steigti miesteliuose, prie prekyviečių, valstybinėse, privačiose ir Bažnyčios valdose.
Jau 1389 Jogaila įsakė savo tijūnams Lietuvoje leisti parapijų klebonams pasistatyti po vieną smuklę. Savininkas smuklę galėjo nuomoti (nuo 17 a. pradžios nuomotojai dažniausia žydai). Už smuklės laikymą iždui reikėjo mokėti iki 90 grašių mokestį. Valstiečiai dažnai būdavo verčiami savo pono smuklėje pirkti nustatytą kiekį degtinės ir alaus. 1841 nusavinus Bažnyčios žemes Rusijos imperijos valdžia perėmė bažnyčių, vienuolynų, kai kurių parapijų smukles su jų žemėmis ir svaigalų daryklomis, 1897–98 įvedė degtinės gaminimo ir pardavimo valstybinį monopolį. 19 a. antroje pusėje ėmus tiesti geležinkelius, daugėjant viešbučių, smuklių, kaip užvažiuojamųjų namų, reikšmė mažėjo. Jose kartais būdavo rengiami susirinkimai, vakarėliai. 20 a. pirmoje pusėje smuklės išnyko.
Muštynės smuklėje. Jono Chrizostomo Paseko Atsiminimų iliustracija (Adolphe’o Jean-Baptiste’o Bayot spalvota litografija iš J. K. Vilčinskio Vilniaus albumo, 1855, Lietuvos dailės muziejus)