smulkùsis ir vidutnis veslas, privatus verslas, kurio subjektai yra mažos ir vidutinės įmonės bei individualūs verslininkai, dirbantys savarankiškai be samdomųjų darbuotojų (pavyzdžiui, pagal verslo liudijimą).
Smulkiojo ir vidutinio verslo samprata
Įvairių šalių įstatymai smulkųjį ir vidutinį verslą apibrėžia skirtingai; pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos įmonės jam priskiriamos, yra ne didesni už tam tikras ribas darbuotojų skaičius, metinės pardavimo pajamos ir įmonės turto vertė.
Europos Sąjungoje pirmuoju vieningu standartu, apibūdinančiu smulkųjį ir vidutinį verslą, tapo 1996 04 06 priimta Europos Komisijos Rekomendacija dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo. Pagal ją smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės yra visi verslo subjektai su mažiau kaip 250 darbuotojų, kurių metinės pajamos ne didesnės kaip 50 mln. ir (ar) balansinė turto vertė ne didesnė kaip 43 mln. eurų (šias maksimalias ribas Europos Komisija reguliariai, dažniausiai kartą per ketverius metus, peržiūri ir patikslina). Atskirai išskiriamos mažos (smulkiojo verslo) įmonės su mažiau kaip 50 ir mikroįmonės su mažiau kaip 10 darbuotojų, kurioms nustatomos mažesnės pajamų ir turto maksimalios ribos.
Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje smulkiojo ir vidutinio verslo kategorijai dažniausiai priskiriamos įmonės, turinčios mažiau kaip 500 darbuotojų (Jungtinėse Amerikos Valstijose kai kuriose ekonomikos šakose lemiamas klasifikavimo kriterijus yra pardavimo mastas), Japonijoje – mažiau kaip 50 mažmeninėje prekyboje, mažiau kaip 100 didmeninėje prekyboje ir paslaugų sferoje arba mažiau kaip 300 kitose ekonomikos šakose, Australijoje – mažiau kaip 200 darbuotojų.
Smulkiojo ir vidutinio verslo vykdoma ekonominė veikla ir jos reikšmė
Pagal teisinę formą beveik visos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės yra individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos arba uždarosios akcinės bendrovės. Dauguma smulkiojo verslo subjektų teikia mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo, informacinių technologijų, turizmo ir pramogų, automobilių ir buitinių prekių remonto, kirpyklų, teisines, medicinines ir kitas paslaugas, vykdo smulkiaprekę žemės ūkio ir amatinę gamybą, vidutinio verslo įmonės – ir transporto, statybos, didmeninės prekybos, finansinių paslaugų, pramoninės gamybos veiklą. Vidutinis verslas, palyginti su smulkiuoju, dažniausiai veikia didesnėje teritorijoje, turi platesnį prekių ir paslaugų asortimentą, sudėtingesnes technologijas, yra mažiau pažeidžiamas dėl ūkio konjunktūros svyravimų.
Smulkiojo ir vidutinio verslo ekonominė reikšmė pasaulyje labai padidėjo 20 a. antroje pusėje sukūrus poindustrinę visuomenę, kurios ūkio struktūroje vyrauja paslaugų sektorius (jo įmonės gali būti gerokai mažesnės nei pramonės). 21 a. ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse smulkusis ir vidutinis verslas dažniausiai apima daugiau kaip 99 % visų įmonių, jose dirba 60–70 % visų privataus sektoriaus darbuotojų ir sukuriama daugiau kaip 50 % BVP.
Kuo ekonomiškai stipresnės smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės ir kuo didesnę konkurenciją jos sudaro stambiajam verslui, tuo didesnė rinkos laisvė. Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra t. p. yra vienas svarbiausių veiksnių kuriant naujas darbo vietas ir didinant užimtumą (ypač žemesnės kvalifikacijos žmonių), skatinant ekonomikos lankstumą, spartinant inovacinę veiklą, stiprinant visuomenės vidurinę klasę, todėl smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės beveik visada turi teisę naudotis mokesčių, paskolų lengvatomis ir kitokia valstybės ekonomine parama.
Smulkusis ir vidutinis verslas dažniau nei stambusis verslas priklauso vienam žmogui ar šeimai, jo savininkai aktyviau dalyvauja kasdienėje įmonės veikloje, palaiko glaudesnius ryšius su darbuotojais ir klientais. Smulkusis ir vidutinis verslas gali būti pradėtas su nedideliu kapitalu (dalį jo dažnai sudaro savininkų įnašai natūra – jų asmeninės patalpos, automobiliai, kompiuteriai ir kita). Svarbiausi motyvai, dėl kurių žmonės pradeda nuosavą smulkųjį ir vidutinį verslą, yra asmeninė laisvė ir finansinė nepriklausomybė (to nesuteikia samdomasis darbas), savo idėjų ir svajonių įgyvendinimas, pasitenkinimą teikianti gyvensena, poreikis vadovauti kitiems, būtinybė turėti naują pajamų šaltinį praradus ankstesnį darbą.
Didžiausios problemos, kurios dažnai sužlugdo smulkiojo ir vidutinio verslo įmones (ypač veiklos pradžioje ar per ekonomines krizes, kurios daug pavojingesnės smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms nei stambioms), yra kapitalo, patirties, patikimų verslo partnerių trūkumas, nesugebėjimas įvertinti aplinkos pokyčių, pažeidžiamumas dėl didesnės rinkos galios, kurią turi konkurentai.
Smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje
Lietuvoje smulkųjį ir vidutinį verslą apibrėžia Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (1998, nauja redakcija 2017), taikydamas galiojančios Europos Komisijos Rekomendacijos dėl mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo kriterijus. Pagal jį vidutinėms įmonėms priskiriamos įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurių metinės pajamos iki 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė iki 43 mln. eurų, mažoms – mažiau kaip 50 darbuotojų (metinės pajamos iki 10 mln. eurų arba turto balansinė vertė iki 10 mln. eurų), mikroįmonėms – mažiau kaip 10 darbuotojų (metinės pajamos iki 2 mln. eurų arba turto balansinė vertė iki 2 mln. eurų). Įmonė nepriskiriama smulkiojo ir vidutinio verslo kategorijai, jeigu daugiau kaip 25 % jos akcijų, pajų ar kitokių kapitalo dalių arba daugiau kaip 25 % jos dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai turi valstybė ir (ar) savivaldybė.
2019 pradžioje veikė 84 510 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių (lentelė), jos sudarė 99,5 % visų šalies įmonių (iš jų smulkiojo verslo įmonės – 96,7 %, mikroįmonės – 81,5 %), jose dirbo 73,3 % verslo sektoriaus darbuotojų (smulkiajame versle – 48,3 %, mikroįmonėse – 21,6 %). Valstybės parama smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms (mokesčių ir rinkliavų lengvatos, lengvatinės paskolos, paskolų palūkanų dengimas, garantijų teikimas, kreditų draudimas, subsidijos darbo vietoms kurti, valstybės ar savivaldybių turto nuoma ir kita) teikiama pagal Vyriausybės ar savivaldybių parengtas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas.
1
2708
-smulkus verslas; -vidutinis verslas; -mažos ir vidutinės įmonės; -mikroįmonė