smùrtas, sąmoningas agresyvus elgesys kito žmogaus atžvilgiu siekiant jį sužeisti ar įžeisti.
Smurto formos
Tai gali būti fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas (sveikatos sutrikdymas) panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinis asmens laisvės suvaržymas. Smurtas pasireiškia šeimose, viešosiose vietose, darbe, mokymo, kalinimo įstaigose, kariuomenėje, jis ypač būdingas paaugliams. Smurtas dažnai susijęs su patyčiomis . Skiriamos smurto formos: prievarta (fizinė, emocinė, seksualinė prievarta), sumušimas, sužeidimas, nužudymas, užpuolimas, apiplėšimas, įsilaužimas, turto prievartavimas ar naikinimas, vagystė, prievartinė (neteisėta) izoliacija, įžeidimas, žeminimas, fizinė ar žodinė agresija ir kita. Fizinis smurtas siaurąja prasme reiškia prievartą prieš asmenį – stumdymą, mušimą, sužeidimą, nužudymą. Psichologinis, arba emocinis, smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, menkinimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Smurtu tam tikra forma galima laikyti ir nepriežiūrą (dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir kita). Dar skiriama kraujomaišos smurtas tarp giminaičių, smurtas prostitucijoje , pornografijoje.
Tradicinėje patriarchalinėje visuomenėje, kur namų ūkis laikomas moters veiklos sritimi, o vyras kontroliuoja šeimos išlaidas, vyrauja ekonominis smurtas. Moteris tampa ekonomiškai priklausoma nuo vyro, taip ribojama jos laisvė – ji negali palikti vyro, nes viena nepajėgia išlaikyti savęs ir vaikų. Šis smurtas dažnai susijęs su vadinamaisiais buitiniais nusikaltimais. Feminizmo atstovų teigimu, namai – uždara erdvė, kurioje kito žmogaus teises pažeidžia nebaudžiamas smurtininkas.
Smurto pasireiškimas
Smurtu dažniausiai išreiškiamas nekontroliuojamas pyktis, įniršis, pavydas, jis pasitelkiamas kaip būdas kontroliuoti kitus ir gauti tai, ko nori, taip pat kaip kerštas tiems, kas anksčiau nuskriaudė smurtautoją. Galimi smurto kiti motyvai: finansinė nauda, psichologinio pranašumo siekimas, agresyvių jausmų demonstravimas siekiant atkurti labai pažeistą savęs vertinimą, politiniai, socialiniai, psichologiniai nesutarimai ir kita. Skiriamos smurtinio elgesio susiformavimo prielaidos: vaikystėje patirta prievarta ir atstūmimas, buvimas smurto liudininku, nevisavertiškumo kompleksas, dėmesio ir pagarbos poreikis, aplinkinių spaudimas, skurdas, lengvai prieinami ginklai. Vyrų smurtavimo pagrindinės priežastys – alkoholizmas, stresas, saviizoliacija nuo visuomenės, išankstinis polinkis į smurtą. Pastebėta, kad smurtas retesnis tose šeimose, kuriose sutuoktinių atlyginimai vienodi arba vyro atlyginimas šiek tiek didesnis už žmonos. Gerokai didesnius atlyginimus gaunančios moterys dažniau kenčia nuo smurto.
Smurto aukų elgesys
Smurto aukos dažnai nesikreipia į teisėtvarkos institucijas, o kreipdamosi į medicinos darbuotojus pagalbos nuslepia tikrąją sužeidimo priežastį. Smurto atvejų gausėjimas dažnai aiškinamas liberalėjančių pasaulėžiūrų įsigalėjimu, griežtų doros sistemų (religinės, šeimos, giminės ir kitų) mažėjančiu poveikiu. Smurtą nuolat patiriančios moterys prisiima kaltę sau, jaučia gėdą, ima savęs nebevertinti, tampa nervingos, patiria baimę, nerimą, depresiją, nemigą, lytinio gyvenimo sutrikimus, suserga su stresu susijusiomis įvairiomis ligomis, praranda pasitikėjimą savimi.
Reakciją į smurtą dažniausiai sudaro 3 etapai: netikėjimas tuo, kas atsitiko, išgyvenimai, sveikimas. Pirmajame etape smurto auka sunkiai suvokia, kas atsitiko, netiki tuo, būna sutrikusi, labai nenoriai kalba apie įvykį (ypač po seksualinės prievartos), jaučiasi bejėgė ir vieniša, vėliau atsiranda baimė. Antrasis etapas dažniausiai prasideda po kelių valandų ar dienų, gali tęstis kelias savaites ir ilgiau. Aukai būdinga nerimas, miego sutrikimai, įvairūs fiziniai negalavimai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, dirglumas, pyktis. Trečiajame etape pripažįstamas įvykęs faktas, pradedama svarstyti apie jo priežastis, pakinta jausmai smurtautojo atžvilgiu. Smurtą patyrusios moterys labiau nepasitiki vyrais, laiko juos savanaudžiais, linkusiais pasinaudoti moterimis, jas menkinti.
Smurto prieš moteris tyrimai
Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose išsamūs smurto prieš moteris tyrimai atliekami nuo 20 a. 6 dešimtmečio. 20 a. 7 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtos pirmosios prieglaudos, krizių centrai smurto aukoms moterims: Nacionalinė koalicija prieš smurtą šeimoje, Nacionalinė koalicija prieš seksualinį smurtą, Nacionalinis išžaginimų prevencijos ir kontrolės centras. 1972 moterų krizių centrai pradėti steigti Didžiojoje Britanijoje, 1976 – Norvegijoje. Vakarų šalys, siekdamos įveikti smurtą prieš moteris, rengia ir finansuoja lytinio švietimo, sveikatos apsaugos, psichologines, policijos, socialinės rūpybos tarnybų programas.
Pagalba smurto aukoms Lietuvoje
Lietuvoje apklausos rodo, kad smurtą šeimoje patiria daugiau kaip 60 % moterų. Pagalbą smurto aukoms teikia Motinos ir vaiko pensionas, Vilniaus moterų namų krizių centras, Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai, Moterų informacijos centras, Valstybinio psichikos sveikatos centro klinikiniai psichoterapijos filialai, pagalbos centras Gera būsena, Lietuvos moterų konsultacinis centras, taip pat paramos centrai prie policijos nuovadų, įvairių krizių ir socialinių paslaugų centrai ir kitos įstaigos. 2011 priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.