smùrtas, kaltininko prievarta daromas fizinis ar psichinis poveikis kitam asmeniui, pažeidžiantis šio asmenybės neliečiamumą. Smurtas gali pasireikšti smūgiais, kankinimais, kitais veiksmais, kuriais žalojamas kūnas, atimama gyvybė, taip pat gąsdinimais, grasinimais susidoroti ir kita. Smurtas yra būdingas nužudymo, sveikatos sutrikdymo, išžaginimo, plėšimo ir daugelio kitų nusikaltimų bruožas. Kartais smurtas nėra būtinas kurio nors nusikaltimo požymis, bet jo buvimas daro tą nusikaltimą kvalifikuotą (kvalifikuotas nusikaltimas), tai yra pavojingesnį ir griežčiau baudžiamą. Tam tikrais atvejais smurto panaudojimas gali būti pripažįstamas atsakomybę sunkinamąja aplinkybe. Kartais smurtas gali švelninti nusikaltimą padariusio asmens atsakomybę, pavyzdžiui, už tyčinį nužudymą staiga labai susijaudinus dėl nukentėjusiojo pavartoto priešingo įstatymams smurto baudžiama švelniau nei už paprastą nužudymą. Baudžiamoji atsakomybė kyla ir už smurto propagavimą, pavyzdžiui, už kino filmų ar kitų kūrinių, skatinančių smurto ir žiaurumo kultą, gaminimą, platinimą, rodymą.
LIETUVOJE atsakomybę už smurto naudojimą nustato Baudžiamasis kodeksas (2000, įsigaliojo 2003).