snáiperis (angl. sniper), specialiai išmokytas taikliai šaudyti, gerai maskuotis ir stebėti aplinką šaulys, ginkluotas šautuvu su specialiu taikikliu. Dažniausiai kauna taikinį pirmu šūviu. Per Pirmąjį pasaulinį karą snaiperiais buvo vadinami taiklūs Didžiosios Britanijos kariuomenės šauliai, jų tiksliai šaudantys ginklai – snaiperių šautuvais. Būna karinių pajėgų snaiperiai, snaiperiai diversantai, policijos snaiperiai.
Karinių pajėgų snaiperiai priklauso kariniam daliniui, būriui arba grupei ir vykdo karines užduotis. Dažniausiai yra grupėje su keliais pėstininkais arba kulkosvaidininku. Jų užduotis – naikinti svarbiausius taikinius (priešo kulkosvaidininkus, snaiperius, granatsvaidininkus, ryšininkus). Ginkluoti automatiniais šautuvais su optiniais taikikliais. Maskavimosi apranga tokia kaip ir kitų dalinio pėstininkų.
Snaiperiai diversantai dažniausiai veikia vieni, toliau nuo savo dalinio. Dažniausiai naikina svarbius taikinius (aukšto rango karininkus, snaiperius, vertingą įrangą). Ginkluoti ranka užtaisomais labai tiksliai sureguliuotais šautuvais su optiniais taikikliais. Šie snaiperiai pasirenka arba patys gaminasi maskavimo aprangą arba jos dalis, naudoja daug maskavimosi priemonių.
Policijos snaiperiai priklauso policijos pajėgoms ir vykdo jos užduotis. Dažniausiai dalyvauja įkaitų išlaisvinimo ir renginių apsaugos operacijose. Retai dėvi maskavimo aprangą.
karinių pajėgų snaiperiai; snaiperiai diversantai; policijos snaiperiai
645