šnektà, savitų fonetinių ar morfologinių bruožų turinti patarmės smulkesnė teritorinė atmaina. Pvz., lietuvių vakarų aukštaičių patarmė dėl nekirčiuotų ilgųjų balsių nevienodo tarimo ir pagal kirčio galūnėje išlaikymą ar atitraukimą skirstoma į kauniškių ir šiauliškių šnektas. Terminą šnekta lietuvių dialektologijoje pirmasis pavartojo K. Jaunius, 1924 Lietuvių kalbos žodyne pateikęs apie 100 miestelių, kaip šnektų centrų, santrumpų.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |