sniẽgas, kieti krituliai, susidarantys iš snaigių (ledo kristalų). Snaigės ir jų kompleksai dažniausiai būna prizmių, plokštelių, adatų arba dendritų formos (priklauso nuo formavimosi sąlygų). Skersmuo iki kelių milimetrų. Krisdamos snaigės jungiasi tarpusavyje ir formuoja sniego dribsnius, kurių skersmuo kinta nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Ypač dideli dribsniai susidaro esant tykai arba pučiant labai silpnam vėjui. Jeigu priežemio oro sluoksnio ir žemės paviršiaus temperatūra yra neigiama, iškritęs sniegas kaupiasi ir formuojasi sniego danga.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis sniegas rudenį iškrinta spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, paskutinis – balandžio viduryje. Sninga vidutiniškai apie 300 valandų per metus. Labai smarkus snygis laikomas stichiniu, kai per 12 ar mažiau valandų iškrinta 20–30 mm kritulių arba sniego dangos prieaugis sudaro 20–30 cm, kai daugiau nei 30 mm – katastrofiniu (pagal 2020 Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodyklių sąrašą). Stipriausias snygis (66 mm/12 val.) užregistruotas 2008 11 25 Nidoje. Dėl stipraus snygio ir pūgos 2021 01 26 Lietuvos centrinėje ir pietrytinėje dalyje susidarė labai sudėtingos eismo sąlygos, nuo sniego svorio lūžo šakos, medžiai, nutraukti laidai sutrikdė elektros tiekimą tūkstančiams gyventojų.
purus sniegas
snaigė
812
2271
-snygis