sniegnė ožkà (Oreamnos americanus), dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolių rūšis. 4 porūšiai. Snieginė ožka paplitusi Šiaurės Amerikos vakaruose nuo Aliaskos pietinės iki Montanos vakarinės dalies.
Kūnas 90–105 cm aukščio, tvirtas storas, masė 80–135 kg. Jį dengia tankūs balti arba gelsvai balti su tankia pavilne plaukai. Patinų ir patelių ragai vienodo ilgio – iki 30 cm. Gyvena kalnuose pavieniui arba nedidelėmis grupėmis. Gerai laipioja uolomis sunkiai prieinamose vietose. Minta žoliniais augalais, ūgliais, kerpėmis, samanomis. Rujoja lapkričio mėnesį. Patinai rungiasi dėl patelių. Nėštumas 6 mėnesiai. Veda 1 rečiau 2 jauniklius. Lytiškai subręsta trečiaisiais gyvenimo metais. Gyvena iki 14 metų. Dėl vertingų vilnų ir kailio buvo intensyviai medžiojamos. Nuo 20 a. pabaigos snieginių ožkų medžioklė ribojama.
snieginė ožka
snieginės ožkos jaunikliai, šokinėjantys tarp uolų
-ožka