sniẽgo dangà, sniego sluoksnis ant žemės paviršiaus, susidarantis šaltuoju metų laiku per snygius arba pūgą. Besiformuojančios sniego dangos tankis būna mažas (0,05–0,08 kg/m3), o pavasario tirpsmo metu siekia 0,3–0,4 kg/m3.
sniego danga
Dėl snygių ir atodrėkių kaitos sniego danga dažniausiai susidaro iš skirtingo tankio sluoksnių. Žiemą snaigių kristalinė struktūra ilgainiui transformuojasi ir sniegas tampa grūdėtas. Jei sniegas išsilaiko daugiau kaip 1 metus, pradeda formuotis firnas. Sniego dangai būdinga mažas šilumos laidumas, todėl ji apsaugo dirvą nuo stipraus peršalimo žiemą. Susiformavusi sniego danga atspindi 70–90 % ant jos krentančios trumpabangės Saulės spinduliuotės. Keičiantis sniego savybėms pavasarį šis dydis sumažėja iki 30–40 %. Ilgabangę atmosferos spinduliuotę sniego danga beveik visiškai (99 %) sugeria. Žiemą oras virš sniego dangos stipriai atšąla, pavasarį sniegui tirpdyti sunaudojamas didelis energijos kiekis. Šiaurės pusrutulyje sniego dangos dengiamas plotas vidutiniškai kinta nuo 3 mln. km2 rugpjūtį iki 47 mln. km2 sausį.
Lietuvoje
Lietuvoje pastovi sniego danga dažniausiai susidaro gruodžio mėnesio antroje pusėje, ištirpsta kovo viduryje. Sniego dangos vidutinė trukmė kinta nuo 70 dienų pajūryje ir Lietuvos pietvakarinėje dalyje iki daugiau kaip 100 dienų Lietuvos pietrytinėje dalyje ir Žemaičių aukštumoje. Storiausia būna vasario mėnesio antroje pusėje, didžiausias storis vidutiniškai kinta nuo 10–15 cm pajūryje ir Lietuvos pietvakarinėje dalyje iki 25–30 cm Lietuvos pietrytinėje dalyje ir Žemaičių aukštumoje. Storiausia sniego danga (per visą stebėjimų laikotarpį) buvo užregistruota 1931 03 Laukuvoje – 94 centimetrai. 1978 05 12 Laukuvoje sniegas nutirpo vėliausiai.
sniego dangos storis ir trukmė Lietuvoje
812