Sniẽgo prarajà (rus. Снежная пропасть, Snežnaja propast), Sniẽgo urvýnas, karstinė praraja Sakartvele (Abchazijoje), Didžiajame Kaukaze, Bzybės kalnagūbryje. Susidariusi klintyse. Deniveliacija 1753 m, ilgis 24,08 kilometro. Turi 3 angas (1970 m, 2015 m ir 2389 m aukštyje virš jūros lygio). Oro temperatūra didėja gilyn nuo 1 °C iki 6 °C. Sniego praraja – sudėtingiausias besifonis ir trečias pagal gylį urvas pasaulyje.
Prarajoje gausu šulinių, galerijų, teka požeminės upės, yra krioklių. Centrinėje Sniego prarajos dalyje yra Didžioji grota su didžiausiu požeminiu sniegynu ir ledynu Europoje (aukštis 50 m), Didysis šulinys (165 m gylio); žemutinėje dalyje – Irkutsko, Rekordinis ir Olimpinis kriokliai (aukštis atitinkamai 45, 25 ir 32 m), Metrostrojaus užgriūva (127 m aukščio), didžiulės grotos – Sosto (309 × 109 × 40 m) ir X (250 × 70 × 50 m); teka daugiau kaip 7 km ilgio upė. Yra stalaktitų, stalagmitų, koralitų, aragonito, gipso bei magnezito kristalų.
Sniego praraja atrasta 1971 Maskvos (Rusija) speleologų. 1983 rasta jungtis su Meženovo urvu, 2007 – jungtis su Iliuzijos urvu. Tyrinėja Rusijos speleologai. Sniego prarają tyrė Lietuvos speleologai E. Laiconas (1983), N. Voronojus (1984).
1576