šnipinjimas, komèrcinis šnipinjimas, komercine paslaptimi laikomos informacijos tyčinis neteisėtas įgijimas ar perdavimas kitam asmeniui. Priskiriamas prie ūkinių nusikaltimų. Dėl šnipinėjimo įmonės gali patirti didelių nuostolių, būti priverstos mažinti darbo vietų skaičių. Konkuruojančios įmonės ar asmenys iš įmonės neteisėtais būdais siekia gauti konfidencialios informacijos įvairiais tikslais (pvz., gavusios informaciją konkuruojančios įmonės gali įgyti konkurencinį pranašumą ar padaryti kitokią žalą įmonei, sunaikinti jos materialinius ir informacinius išteklius). Baudžiama už komercine paslaptimi laikomos informacijos (pvz., apie įmonės vykdomus tyrimus, ruošiamus gamybai ar gaminamus pavyzdžius) rinkimą neteisėtai patenkant prie informacijos šaltinių ar naudojant specialius prietaisus informacijai rinkti, jei tokie veiksmai daromi norint gautą informaciją perduoti kitiems asmenims ar įmonėms arba pasinaudoti ja pačiam savo ūkinėje veikloje.
LIETUVOJE pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) atsakomybė už šnipinėjimą asmeniui atsiranda, jei jis rinko ar perdavė kitam asmeniui informaciją, kuri įmonėje priskirta prie komercinę paslaptį sudarančių žinių. Įmonėje turi būti sukurti informacijos, laikomos komercine paslaptimi, saugos teisiniai pagrindai: parengtas komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas, nustatyti asmenys, kuriems atliekant pareigas gali būti suteikiama teisė susipažinti su komercine paslaptimi, nustatyta tokių asmenų supažindinimo su komercine paslaptimi ir jų įspėjimo apie atsakomybę už šių žinių atskleidimą ar praradimą tvarka.