Šnpiškės, Vilniaus miesto dalis Neries dešiniajame krante, tarp Žvėryno, Šeškinės, Žirmūnų ir Senamiesčio bei Naujamiesčio; priklauso Šnipiškių seniūnijai. Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, Šv. arkangelo Mykolo cerkvė (pastatyta 1884), Vilniaus Šv. Vardano armėnų apaštališkoji bažnyčia (pastatyta 2006). Žaliasis ir Baltasis tiltai per Nerį.
Šnipiškės
Šnipiškėse įsikūrusios Vilniaus miesto svarbiausios administracinės, finansinės įstaigos, verslo ir prekybos bendrovės; tarp jų – Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, Swedbank banko būstinė, Registrų centras, Aplinkos apsaugos agentūra. Verslo ir prekybos centras Europa, sporto, pramogų ir verslo centras Forum Palace, Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė. Best Western Vilnius, Radisson Blu Hotel Lietuva ir kiti viešbučiai. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas Žalgirio klinika (iki 2024 Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika). Vilniaus kooperacijos kolegija, Vilniaus licėjus, 4 gimnazijos (Santaros, Vladislavo Sirokomlės, Šv. Kristoforo ir Senvagės), Šv. Kristoforo progimnazija, 4 vaikų lopšeliai-darželiai, kitos ugdymo ir medicinos įstaigos. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras. Nacionalinė dailės galerija. Technikos muziejus. Biblioteka. Planetariumas. Kalvarijų turgus (nuo 1903). Europos aikštė.
Skulptūra Laisvės kelias (pastatyta 2010; skulptorius T. Gutauskas), sakurų alėja ir paminklas C. Sugiharai (pastatytas 2001, skulptorius G. Savickis), kiti paminklai ir skulptūros.
Architektūra
Vėlyvojo baroko Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios (pradėta 1702, 1831 atnaujinta, 1975 restauruota pagal architekto G. Lauciaus projektą) su rokokiniu interjeru ir jėzuitų vienuolyno (1713–39; dabar čia įsikūręs Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, valstybinė įmonė Lietuvos paminklai) ansamblis. Nacionalinė dailės galerija (pagrindinis pastatas pastatytas 1980, architektai G. Baravykas, V. A. Vielius, iki 1991 jame veikė LSSR revoliucijos muziejus, 1993 čia atidaryta galerija, 2004–09 pastatas rekonstruotas ir išplėstas pagal architektų A. Bučo, D. Čaplinsko ir G. Kuginio projektą). Viešbutis Radisson Blu Hotel Lietuva (1983, architektai A. Nasvytis ir V. Nasvytis, 2003 renovuotas), sporto, pramogų ir verslo centras Forum Palace (2003, architektai G. Čaikauskas, R. Palekas, M. Szejnickij), Swedbank banko pastatas (2009, architektas A. Ambrasas). Aplink Europos aikštę išdėstyta: Vilniaus miesto savivaldybės pastatas (architektas A. E. Paslaitis), verslo ir prekybos centras Europa (architektai A. Ambrasas, V. Adomonytė, kiti; visi 2004), Registrų centras ir biurų pastatas Vilniaus verslo uostas (2008, architektas L. Merkinas ir kiti). Baltasis pėsčiųjų tiltas per Nerį (1995, architektai A. Nasvytis ir V. Nasvytis). Skulptūra Pirmosios kregždės (skulptoriaus J. Mikėno sukurta 1964, išdidinta kopija šalia Nacionalinės dailės galerijos pastatyta 1987).
2271
Istorija
16 a. pradžioje Neries dešiniajame krante būta sandėlių upe gabenamoms prekėms saugoti. Priemiesčio raida ypač paspartėjo ties keliu į Ukmergę (dabar Kalvarijų g.) 1532–34 pastačius pirmąjį medinį ant mūro atramų tiltą per Nerį (statyboms vadovavo U. Hosius).
Žemės čia turėjo Oginskiai, Valavičiai, Sapiegos, vyskupas V. Protasevičius. Vilniaus magistratas pastatė rūmus užsienio valstybių (Maskvos, totorių) pasiuntiniams; veikė didžiojo kunigaikščio šunidės, M. Paleckio stiklo manufaktūra, keramikos dirbtuvės. 16 a. pabaigoje–17 a. pradžioje įsitvirtino Šnipiškių pavadinimas (nuo čia dvarą turėjusio pirklio P. Šnipkos). 17 a. pabaigoje karmelitai Šnipiškių rytinėje dalyje, Žvejų kvartale, pastatė Šv. Marijos Teresės bažnyčią (potvynio sugriauta 1847), prie jos buvo kapinės. 18 a. pradžioje jėzuitai pastatydino Šv. arkangelo Rapolo bažnyčią ir vienuolyną (1773 perėmė pijorai; 1792 Rusijos imperijos valdžia vienuolyną pavertė kareivinėmis, 1832 bažnyčią – kariniu sandėliu). Iki 1831 Šnipiškėse buvo žydų kapinės; 1797 jose buvo palaidotas Š. Z. ben Elijahu (Vilniaus Gaonas). Nuo 1835 Šnipiškės užstatytos intensyviau, įrengti gynybiniai įtvirtinimai. 1903–81 čia veikė pirmoji Vilniaus elektrinė. 1897 buvo 21 250 gyventojų.
Šnipiškės
2010 Lietuvoje sukurtas dokumentinis filmas Šanxai banzai (režisierė Jūratė Samulionytė), Europos šalių kino forumo Scanorama Didžiojo prizo nugalėtojas. Apie Šnipiškes 2021 sukurtas interaktyvus kino projektas 276 žingsniai link Europos (scenarijaus autorius Dalia Cibauskaitė – Dali Rust, režisieriai Dalia Cibauskaitė – Dali Rust, Kostas Radlinskas).
Šnipiškės
-šanchajus; -miestokaimis; -šiaudinė