snòbas (angl. snob), žmogus, kuris pabrėžia arba apsimeta turįs rafinuotą skonį, nekritiškai mėgdžioja žmonių grupės, kuriai pats norėtų priklausyti, laikyseną, kalbėseną, manieras, skonį, pažiūras, stengiasi daryti įspūdį turima ar tariama erudicija. Snobas dažniausiai gyvena pasiturinčiai, bet yra žemo intelekto, skurdaus dvasinio pasaulio. Snobas gali turėti gerą skonį ar erudiciją, bet demonstratyviai niekina to neturinčiuosius. Galima skirti tam tikros srities snobus: muzikos, mados, kino, maisto, vyno, literatūros ir kitus. Snobas dažnai save priskiria elitui, sureikšmina prestižą, jiems būdinga arogancija. Manoma, kad tam tikri snobo bruožai daugiau ar mažiau būdingi daugumai žmonių. Kartais teigiama, kad snobo elgsena ar gyvenimo būdas yra gynybinė reakcija į socialinį nesaugumą. Snobui būdinga elgsena vadinama snobizmu.
Pirmą kartą snobo sąvoka paminėta 18 a. pabaigoje Didžiosios Britanijos raštuose ir reiškė batsiuvį ar jo pameistrį. Netrukus Kembridžo universiteto ir Etono koledžo studentai snobais metaforiškai ėmė vadinti visus ne studentus nepaisydami jų kilmės ar turto. Egzistuoja kita termino snobas kilmės versija, pagal kurią jis sudarytas iš lotyniškų žodžių sine nobilitate (be kilmingumo) santrumpos (s. nob.). Snobui būdingos manieros buvo paplitusios vidurinių amžių feodalinėje Europoje tarp aristokratijos, kuri turėjo laikytis tam tikrų elgsenos normų, ir aristokratų manieras pamėgdžiojusių žemesniųjų socialinių sluoksnių atstovų (ypač buržuazijos). 19 a. pradžioje snobais vadinti žemesniojo socialinio sluoksnio atstovai – ir žinantys savo socialinę padėtį bei susitaikę su ja, ir mėgdžiojantys aukštesniojo socialinio sluoksnio manieras, kalbėseną, estetinį skonį. Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas T. B. Veblenas, vokiečių sociologas N. Eliasas rašė apie socialinį pamėgdžiojimą. Didžiosios Britanijos rašytojas W. M. Thackeray 1848 knygoje Snobų knyga (The Book of Snobs) pašiepė į kitus iš aukšto žiūrinčius neva aukštesnės socialinės padėties žmones. Prancūzų rašytojas M. Proustas snobais vadino tuos žmones, kurie gėrisi kitų žmonių ypatybėmis, tiesiogiai nesusijusiomis su jų asmenybe. Savo knygose jis ypač pabrėžė pretenzingai modifikuotą kalbėseną ir rašyseną. Anot Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojo J. Epsteino, snobų atsiradimą lėmė demokratiška šiuolaikiška visuomenė, kurioje vidurinė klasė yra vyraujanti, suteikianti galimybę laisvai kilti hierarchijos laiptais ir iš aukšto žiūrėti į tuos, kurie liko apačioje. Jis teigia, kad snobai gerą skonį iškelia aukščiau geros širdies. Snobų elgseną t. p. tyrinėjo Didžiosios Britanijos rašytojai E. A. Waugh, N. Freeman‑Mitford (tyrė, kaip įvairūs socialiniai sluoksniai vartoja skirtingus žodžius, reiškiančius tą patį).