„Snoras“, Lietuvos komercinis bankas, veikęs 1992–2012. Būstinė buvo Vilniuje (nuo 1996). Buvo vienas didžiausių bankų Lietuvoje (pagal turimų indėlių vertę, išduotų mokamųjų kortelių kiekį užėmė trečiąją vietą po SEB banko ir Swedbank). Palyginti su kitais Lietuvos komerciniais bankais, pasižymėjo itin rizikinga finansine veikla. Priėmė indėlius, teikė paskolas gyventojams ir verslui, nekilnojamojo, finansinio turto ir investicijų valdymo, lizingo, pensijų fondų, investicinės bankininkystės, verslo konsultacijų paslaugas. Turėjo 10 regioninių filialų, 244 skyrius ir 339 bankomatus Lietuvoje, filialus Latvijoje ir Estijoje, atstovybes Ukrainoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, 35 antrines bendroves, daugiau kaip 1,1 mln. klientų; pajamos 368,3 mln. litų, daugiau kaip 1270 darbuotojų (2010).
Įkurtas 1992 kaip Šiaulių krašto bankas, 1993 tapo Snoras. 1996 pradėjo steigti pirmuosius Lietuvoje modernius minibankus, vadinamuosius Snoro kioskus. 2005 įsigijo seniausią Latvijos banką Latvijas Krājbanka, 2009 – didžiausią Lietuvos investicinės ir privačios bankininkystės bendrovių grupę Finasta. 2011 pabaigoje dėl Snoro finansinės būklės (jame nustatytas 1,2 mlrd. litų vertės vertybinių popierių trūkumas), galimo įsipareigojimų nevykdymo ir įtarimų neskaidria jo vadovų finansine veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybė sustabdė Snoro veiklą, nušalino vadovus, perėmė banko valdymą (paskirdama laikinąjį administratorių) ir nacionalizavo 100 % jo akcijų. 2011 12 bankui iškelta bankroto byla, 2012 jis bankrutavo.