snùkio ir nag ligà, ūminė virusinė poranagių liga. Žmogus užsikrečia retai. Sukelia Picornaviridae šeimos Aphthavirus genties virusai; žinomi jų 7 serologiniai tipai. Infekcijos sukėlėjo šaltinis – sergantys gyvuliai. Trūkus pūslelėms virusas platinamas aplinkoje, gyvuliai iškvepia virusus į aplinką su oru, išskiria su seilėmis, pienu, šlapimu, išmatomis. Snukio ir nagų ligos sukėlėją gali platinti ir žmonės, vabzdžiai, erkės, kurie šia liga neserga. Gyvulių snukio ir nagų liga paplitusi daugelyje šalių: Pietryčių ir Pietų Azijoje, Indokinijoje, Rytų Afrikoje. Būna pavienių snukio ir nagų ligos židinių ir panzootijų. Užsikrečiama daugiausia per kvėpavimo takus, pro burnos ertmės gleivinę ir odą, ypač pažeistą. Inkubacinis laikotarpis 2–14 dienų. Iš pradžių gyvūnai karščiuoja, pūslelės formuojasi snukio ir apynagės srityse. Pažeidžiamas burnos ir nosies ertmės gleivinės epitelis, apynagės ir tarpunagių oda, atsiranda ūmus nekrozinis uždegimas. Gyvūnai kenčia nuo skausmo, negali ėsti ir gerti, šlubuoja, seilėjasi. Sumažėja jų produktyvumas ir svorio prieaugis. Sergantis prieauglis dažniausiai gaišta. Daugelio šalių ūkiuose, kuriuose gyvuliai serga snukio ir nagų liga, skelbiamas karantinas, židinyje esantys gyvuliai naikinami.
1345