Sobeskia (Sobiescy), Abiejų Tautų Respublikos didikų giminė. Žinoma nuo 15 amžiaus. Žymiausia ir įtakingiausia buvo Sobieskių linija, kilusi iš Mareko (1550–1605), Stepono Batoro patikėtinio, vėliau Zigmanto Vazos rūmininko, kuris nuo 1599 buvo Liublino vaivada ir sukūrė giminės ekonominės galios pagrindus. Jo sūnus Jakubas (1590–1646) nuo 1617 buvo karaliaus rūmininkas, 1623, 1626, 1628, 1632 Seimo maršalka, nuo 1641 Rusios vaivada, nuo 1646 Krokuvos kaštelionas; pasižymėjo per karo žygius, sukaupė didelius turtus, turėjo oratoriaus gebėjimų. Jo sūnus Marekas (1628–52) pasižymėjo per Berestečko mūšį (1651), Batogo mūšyje (1652) pateko į nelaisvę ir buvo kazokų nužudytas.
Kitas sūnus Jonas (1629–96; Jonas Sobieskis) 1674 tapo Abiejų Tautų Respublikos valdovu. Jono vaikai: Jakubas Ludwikas (1667–1737) – jį tėvas buvo numatęs sosto įpėdiniu, 1675 bandė išrūpinti Prūsijos kunigaikštystės, nuo 1686 – Moldavijos kunigaikštystės sostą; po tėvo mirties Jakubas Ludwikas 1697 pats siekė Abiejų Tautų Respublikos sosto, nepripažino išrinktojo valdovo Augusto II, 1704–06 buvo jo kalinamas; vėliau prarado politinę įtaką; Teresa Kunegunda (1676–1730), nuo 1695 Bavarijos kurfiursto Maksimiliano II žmona, imperatoriaus Karolio VII motina; Aleksandras Benedyktas (1677–1714) 1704 atmetė Švedijos karaliaus Karolio XII siūlymą tapti Abiejų Tautų Respublikos valdovu, 1706 rėmė šio kampaniją Saksonijoje; Konstanty Władysławas (1680–1726) rėmė vyriausiojo brolio pastangas siekti sosto, 1704–06 buvo su juo kalinamas.
Jakubo Ludwiko duktė Maria Klementyna (1702–35) nuo 1719 buvo pretendento į Anglijos ir Škotijos sostą Jokūbo Stiuarto žmona. Su Jono Sobieskio vaikų mirtimi ši Sobieskių linija baigėsi.