Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės, soboras Maskvos kremliuje (1479, architektas A. Fioravanti su kitais)
sobòras (< rus.), stačiatikių svarbiausia bažnyčia (cerkvė), sakralinio pastato tipas. Soboru dažniausiai vadinama katedra (vyskupijos pagrindinė bažnyčia) arba buvusi katedra (jei dabar pastatyta nauja), arba ypatingos reikšmės sostinės cerkvė (išskyrus katedrą), pagrindinė miesto, vienuolyno cerkvė. Architektūrai būdinga kryžminis kupolinės bazilikos planas. Vidaus erdvė beveik vientiso tūrio – skersinė ir išilginė navos vienodo pločio, ilgio ir aukščio, navų sparnuose būna sferiniai, mažesni už centrinį, kupolai, paremti cilindrinių būgnų, papuoštų langais. Soboras, ypač presbiterija, yra pritaikytas didesniam celebruojančių dvasininkų skaičiui, dažniausiai (bet nebūtinai) būna įrengti keli altoriai. Soboro, kuriame reziduoja vyskupas, centre yra įrengta vyskupo katedra – keturkampis paaukštinimas, ant kurio per liturgines apeigas stovi vyskupas. Žymesni soborai – Šv. Sofijos soboras Stambule, Šv. Sofijos soboras Kijeve, Šv. Sofijos soboras Didžiajame Naugarde, Šv. Isakijaus soboras Sankt Peterburge.
1494
Lietuvoje
Lietuvoje veikia Skaisčiausiosios Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros soboras (pastatytas 1346) ir Šventosios Dvasios cerkvė ir vienuolynas Vilniuje bei Viešpaties Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras Kaune (pastatytas 1935).
1494