Sobòro teisýnas (Sobornoe uloženie), Rusijos teisės normų rinkinys, priimtas 1648–49 Zemskinio susirinkimo. Soboro teisyno projektą rengė kunigaikščio N. Odojevskio pirmininkaujama speciali komisija. Zemskiniame susirinkime Soboro teisyno projekto svarstymai vyko 2 rūmuose, jis buvo išplatintas visuose Maskvos prikazuose. Dvarininkijos deputatai turėjo didelę įtaką priimant daugelį Soboro teisyno normų. Soboro teisynas apėmė valstybinę, baudžiamąją, civilinę, procesinę teisę (iš viso 968 straipsniai). Valstybinės teisės normomis įtvirtintas caro, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas, paveldimoji monarchija, reglamentuota baudžiavos teisė (valstiečių prisiejimas prie žemės sklypų, pavyzdžiui, draudimas valstiečiui pasitraukti nuo žemės, žemės sklypas galėjo būti parduodamas su visais valstiečiais), išvykimas iš šalies ir atvykimas į ją, dvarų statusas. Baudžiamosios teisės normomis nustatyta nusikaltimų (valstybiniai nusikaltimai, nusikaltimai Bažnyčiai, valdymo tvarkai, pareigoms, asmeniui, nuosavybei, dorovei) ir bausmių (mirties, fizinė, laisvės, garbės atėmimo, trėmimo, baudų, turto konfiskavimo) sistema. Civilinės teisės normomis civilinės teisės subjektais pripažinti fiziniai ir kolektyviniai asmenys (baudžiauninkų bendrija). Pagal Soboro teisyną civilinis veiksnumas įgyjamas 15–20 metų, išplėstas moters teisnumas (pavyzdžiui, našlė įgijo teisių sudarant sandorius). Reglamentuoti daiktinės teisės atsiradimo pagrindai (žemės suteikimas, daikto įgijimas pirkimo ir pardavimo sutartimi, įgyjamoji senatis, daikto radybos). Tam tikriems sandoriams (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto) nustatyta valstybinė registracija. Žodinė sutarties forma vis dažniau keista rašytine. Šeimos teisės normos reglamentavo santuokinį veiksnumą, sutuoktinių teises ir pareigas, skyrybas ir kita. Teisenos normomis nustatyta teismo veikla (skundų padavimas, atsakovo iškvietimas į teismą, teismo procesas, sprendimo skelbimas), įrodymų rūšys, procesinės priemonės, garantuojančios įrodymų gavimą.
Soboro teisyno svarbiausi šaltiniai – ankstesni Rusios teisynai, III Lietuvos Statutas (1588), Bizantijos teisė. Su nedideliais pakeitimais ir papildymais Soboro teisynas galiojo iki 1832, kai buvo priimtas Rusijos imperijos įstatymų sąvadas. Soboro teisyne apibendrintos 15–17 amžiuje rusų teisės raidos pagrindinės tendencijos įtvirtinant tam tikras naujas normas ir institutus. Teisynu pirmą kartą kodifikuota Rusijos teisėkūra, teisės normų sistemą siekta išdėstyti pagal teisės šakas. Soboro teisynas buvo pirmasis spausdintas Rusijos teisės aktas (1649 išspausdintas 2 kartus po 1200 egzempliorių).