sociãlinė distáncija, socialinių grupių ar individų artumo arba susvetimėjimo laipsnis. Socialinės distancijos sąvoka taikoma apibūdinant įvairius socialinius skirtumus, pavyzdžiui, rasę, etniškumą, seksualinę orientaciją, religiją, tikėjimą, socialinę klasę ar socialinį statusą. Socialinė distancija gali reikštis subjektyviomis individų nuostatomis (pavyzdžiui, išankstinė nuostata įvairių socialinių grupių atžvilgiu), socialinių santykių instituciniais aspektais (pavyzdžiui, socialinių grupių objektyvūs skirtumai išsilavinimo ar darbo rinkos srityse), mes ir jie normatyvine skirtimi, įvairių socialinių grupių ar individų socialinių santykių nevienodu dažnumu ir intensyvumu. Šie aspektai nebūtinai yra tarpusavyje susiję: pavyzdžiui, dviejų grupių atstovai gali gana dažnai bendrauti, bet nesijausti artimi.
Socialinei distancijai vertinti dažniausiai naudojama E. S. Bogarduso (Jungtinės Amerikos Valstijos) sudaryta socialinės distancijos skalė (sociologinės skalės ir indeksai), taikoma etninių santykių, socialinių klasių ir vertybių tyrimuose (pirmąjį tyrimą E. S. Bogardusas atliko 1925 Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau kartojo 1946, 1956 ir 1966). Skale vertinama respondento artumo, abejingumo ar priešiškumo tam tikro socialinio santykio atžvilgiu laipsnis prašant nurodyti pritarimą ar nepritarimą tam tikriems teiginiams apie tam tikrą socialinę grupę ar grupes. Pavyzdžiui, tiriama, kiek respondentui įvairios grupės (religinės, etninės) ar pavieniai asmenys yra priimtini kaip šalies gyventojai ar piliečiai, kaimynai, bendradarbiai, draugai, sutuoktiniai, partneriai ar šeimos nariai. Skalės gali būti taikomos ir atliekant sociometrinius (sociometrija), profesijų prestižo tyrimus.
1842