sociãlinė ekonòmika, ekonomikos mokslų kryptis ir ekonominė veikla, plėtojama siekiant naudos bendruomenei. Plėtojosi lygiagrečiai su ekonomine sociologija.
Socialinė ekonomika susijusi su savitarpio paramos įvairiomis institucijomis – ne pelno institucijomis, socialinėmis organizacijomis, socialinėmis įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis (pavyzdžiui, Amnesty International, Greenpeace), įvairiomis kredito unijomis, savidraudos bendrijomis, kooperatyvais, žemės ūkio kooperatyvais, draugijomis, asociacijomis (pavyzdžiui, YMCA, YWCA), labdaros ir paramos fondais ir kita. Dažniausiai tai labai mažos, mažos ar vidutinio dydžio organizacijos.
Socialinės ekonomikos veiklą plėtojančioms organizacijoms dažniausiai būdinga savarankiškumas, ne pelno siekimas, demokratinis organizavimas, socialinė nauda, individuali ir kolektyvinė atsakomybė. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinė ekonomika vertinama ne tik kaip pliuralistinės (pliuralizmas) ekonomikos, bet ir kaip pliuralistinės visuomenės, kurioje veikia daug dalyvių, išraiška. Manoma, tokių organizacijų veikla stiprina demokratiją ekonomikos srityje, visuomenės solidarumą, skatina konkurenciją rinkoje.
Socialinių organizacijų tinklo plėtojimas prisideda prie dinamiškų integracinių pokyčių bendruomenėje, ypač ieškant socialinės, ekonominės ar aplinkosaugos sričių problemų naujų sprendimų, taip pat kuriant socialinį kapitalą, padedant socialinės rizikos grupėms (pavyzdžiui, jaunimui, neįgaliesiems, imigrantams) įsidarbinti ir gauti socialines paslaugas ir kita. Socialinės ekonomikos plėtra veikia ir visos ekonomikos plėtrą.
Socialinės ekonomikos sąvoka susiformavo 20 a. pradžioje Kanados Kvebeko provincijoje, bet plačiau imta vartoti nuo 1996.
Socialinės ekonomikos vienas žymiausių tyrėjų – A. Etzioni (Jungtinės Amerikos Valstijos). 1989 jis įsteigė Socialinės ekonomikos pažangos draugiją, kuri leidžia žurnalą Socio‑Economic Review. Europos Sąjungos institucijos ypač pabrėžia socialinės ekonomikos plėtros svarbą mažinant Europos Sąjungos šalių narių socialinės ir ekonominės raidos atskirtį. Europos Komisija 20 a. 9–10 dešimtmečiais intensyviai rėmė socialinių organizacijų plėtros projektus, 2000 įkūrė Europos socialinę ekonomiką plėtojančią instituciją – Europos kooperatyvų, savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų nuolatinę konferenciją (nuo 2008 Europos socialinė ekonomika).
Lietuvoje socialinę ekonomiką daugiausia tiria Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ekonomikos institutas, Mykolo Romerio universiteto socialinės politikos tyrėjai.
L: R. Chaves Ávila, J. L. Monzón Campos The Social Economy in the European Union Liège 2007.
896