sociãlinė egsena, sociãlinis elgesỹs, individo, tam tikros grupės, bendruomenės elgsena, veiksmai ar manieros bendraujant su kitais žmonėmis. Socialinė elgsena iš esmės yra atsakas į tai, kas tam tikroje kultūroje yra priimtina ir nepriimtina, ko reikalaujama iš žmogaus. Socialinė elgsena lemia, kaip tarpusavyje sąveikauja individai, tam tikros socialinės grupės ar visuomenės. Socialinė elgsena dažnai pasitelkiama kuriant atitinkamą socialinę aplinką, kuri taip pat turi įtakos socialinės elgsenos pobūdžiui. Socialinę elgseną lemia socialiniai ryšiai, socialiniai santykiai, socialinės normos, vyraujančios nuostatos, vertybės, dorovė, taip pat žiniasklaida. Specifinė socialinė elgsena turi poveikio tam tikrų grupių, socialinių klasių, socialinių statusų, hierarchijų susiformavimui, jų socialiniams vaidmenims, socialiniams veiksmams. Teigiama, kad tam tikrą socialinę elgseną lemia ir žmonių asmeninė nauda, poreikis išgyventi ir pritapti visuomenėje, todėl žmonės jungiasi į socialinius tinklus, kad būtų tenkinami visi jų fiziniai ir socialiniai poreikiai. Evoliucijos eigoje tarp žmonių susiklostė tendencija bendrauti su tais asmenimis ar jų grupėmis, iš kurių tikimasi sulaukti pagalbos, ir vengti tų, kurie ieško naudos tik sau. Neigiama ir nepriimtina socialinė elgsena vadinama asocialiu elgesiu. Psichopatams (psichopatija) ir sociopatams (asmenims, kuriems būdinga elgsenos anomalija, kuri reiškiasi daugiausia lytiniais iškrypimais ir asocialiu elgesiu) dažniausiai būdinga netradicinė elgsena visuomenėje. Socialinę elgseną tiria biheiviorizmas. Socialinės elgsenos tyrimai dažnai taikomi pedagoginėje psichologijoje, vadyboje.
2033