„Socialinė evangelija“ (angl. „Social Gospel“), protestantų religinis socialinis judėjimas. Kilo 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje Šiaurės Amerikoje.
Nuostatos
Pabrėžia krikščioniškojo mokymo visuomeninę reikšmę, socialinių reformų būtinybę ir iš dalies – naują Evangelijos sampratą, teologinį liberalizmą (neoprotestantizmas), krikščioniškosios etikos, moralės ir Dievo karalystės skelbimą. Smerkia industrinį kapitalizmą, nacionalizmą ir militarizmą. Socialinės evangelijos teologija svarbiausia laiko gyvenimą šiame pasaulyje, kuriame turi būti įgyvendinama Dievo karalystė ir vykdoma krikščioniškoji socialinės santvarkos pertvarka. Dievo karalystė priešinama blogio karalystei, kuriai priklauso ir kapitalizmas. Socialinė evangelija neigia individualų išganymą, teigia, kad individas negali būti išganytas, kol nėra išganyta visa visuomenė. Pabrėžiamos kolektyvinės ir socialinės nuodėmės. Kritikuojamas vien tik sielų gelbėjimas, pabrėžiama socialinių darinių evangelizavimas ir išgelbėjimo galimybė. Konservatyvieji Socialinės evangelijos šalininkai labiau pabrėžia švietimo ir gyvenimo sąlygų gerinimo siekį, radikalieji – esminių socialinių reformų būtinybę, mažuma Socialinės evangelijos šalininkų siekia krikščionybės ir marksizmo sintezės.
Svarbiausi ideologai
Svarbiausi ideologai – kongregacionistų dvasininkai J. Strongas (1847–1916), W. Gladdenas (1836–1918) ir baptistas W. Rauschenbuschas (1861–1918), šis 1892 įkūrė (su kitais) Karalystės broliją (Brotherhood of the Kingdom), parašė veikalą Socialinė Evangelijos teologija (A Theology for the Social Gospel 1917). Socialinės evangelijos idėjas skleidė kongregacionistų dvasininkas Ch. M. Sheldonas (kn. Jo pėdomis / In His Steps 1897, vertimas į lietuvių 2011).
Įtaka
Socialinė evangelija turėjo įtakos liberaliosioms Bažnyčioms, priklausančioms Federalinei Bažnyčių tarybai (Federal Council of Churches, įkurta 1908), ekumeniniam judėjimui (Life and Work, Pasaulinė Bažnyčių Taryba) ir kai kuriems katalikų judėjimams (išlaisvinimo teologija). Socialinės evangelijos idėjas Europoje (Šveicarijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje) skleidė religiniai socialistų judėjimai, Jungtinėse Amerikos Valstijose – M. L. Kingas. Nuo 1930 stiprėjant dialektinei teologijai Socialinės evangelijos įtaka ėmė mažėti.
473