sociãlinė geogrãfija, visuomeninės geografijos šaka, tirianti socialinius reiškinius ir jų erdvinius komponentus, įvairias žmonių socialines struktūras, veiklas ir grupes. Socialinė geografija apima sritis, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ekonomika (gamyba, produktų ir paslaugų paskirstymu ir išdėstymu), politika ir kultūra.
Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse paplitusi socialinės geografijos samprata siejasi su socialine teorija ir sociologija. Kai kuriose šalyse socialinės geografijos terminas vartojamas kaip visuomeninės geografijos sinonimas. Socialinės geografijos mokslo pradžia siejama su 2 mokslo mokyklomis: P. Vidalio de la Blache’o išplėtota kaimiškoji tradicija daugiausia tyrė socialinių grupių ir jų aplinkos tarpusavio ryšius, miestietiškoji – siejama su daugelio Šiaurės Amerikos sociologų siekiu paaiškinti masinį miestų augimą ir su tuo susijusius reiškinius 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. Iš šios mokyklos kilo didžioji dalis šiuolaikinės socialinės geografijos darbų. Vakarų Europoje socialinės geografijos terminas pradėtas vartoti 20 a. 7 dešimtmetyje socialinių grupių elgesio tyrimuose. Socialinės geografijos tyrimo objektu tapo įvairios socialinės grupės ir jų socialinės problemos.
nelegalių imigrantų iš Kinijos centras Guame (Jungtinių Amerikos Valstijų valda)
Lietuvoje
Lietuvoje SSRS okupacijos metais socialinės ir ekonominės geografijos terminai buvo vartojami vietoj visuomeninės geografijos termino, o socialinės geografijos aktualiausios temos nebuvo nagrinėjamos. Socialinė geografija apėmė gyventojų ir gyvenviečių geografiją. Po 1990 socialinę geografiją pradėta dėstyti universitetuose (Vilniaus universitete, Klaipėdos universitete, Lietuvos edukologijos universitete), įtraukta į mokyklų mokymo programas. Tyrimai atliekami minėtuose universitetuose ir Lietuvos socialinių tyrimų centre. Mokslo darbų yra parašę R. Baubinas, D. Burneika, P. Kavaliauskas, D. Krupickaitė, I. Mačiulytė, G. Ribokas, A. J. Stanaitis, S. Stanaitis, S. Vaitekūnas, D. Verkulevičiūtė-Kriukienė ir kiti geografai.
1451