sociãlinė monė, pelno siekianti privati įmonė, kurios veiklos pagrindiniai tikslai yra socialiniai (pvz., užimtumo, aplinkosaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos). Kitaip nei įprasta verslo įmonė, socialinė įmonė įgyvendina socialinius tikslus ne per labdarą ar kitas išmokas iš gautų pajamų, bet savo kasdiene veikla. Pirmosios socialinės įmonės atsirado 1980 Prancūzijoje, 21 a. jos sparčiai plinta visame pasaulyje.
Socialinės įmonės Lietuvoje
Lietuvoje socialinių įmonių veiklą reglamentuoja Socialinių įmonių įstatymas (2004, nauja redakcija 2012). Pagal jį socialinių įmonių svarbiausias tikslas – valstybei padedant įdarbinti žmones, praradusius darbingumą, ekonomiškai neaktyvius, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.
Tikslinės asmenų grupės, kurias pirmiausia turi įdarbinti socialinės įmonės, yra: neįgalieji, ilgalaikiai bedarbiai (kurių nedarbo trukmė nuo užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje yra didesnė kaip dveji metai), vyresni kaip 50 metų bedarbiai, t. p. vieniši tėvai (įtėviai), vaiko globėjai ar rūpintojai, auklėjantys vaiką (įvaikį) iki aštuonerių metų ar neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų amžiaus, kiti asmenys, prižiūrintys sergantį ar neįgalų šeimos narį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis, asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų (kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo didesnis kaip 6 mėnesiai) ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo paleidimo dienos įsiregistravę Užimtumo tarnyboje, asmenys, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas (jeigu jų nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje yra didesnė kaip 6 mėnesiai).
Socialinės įmonės statusą gali įgyti Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje įsteigta įmonė (ar jos filialas), kurioje šių tikslinių grupių darbuotojai (ne mažiau kaip 4) sudaro ne mažiau kaip 40 % metinio vidutinio sąrašinio darbuotojų skaičiaus ir kuri nevykdo ekonominės veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, arba pajamos iš tokios veiklos sudaro ne daugiau kaip 20 % visų įmonės pajamų.
2018 Lietuvoje veikė 177 socialinės įmonės (daugiausia valymo, pakavimo, spausdinimo, siuvimo, baldų gamybos ir surinkimo, maisto produktų gamybos ir perdirbimo), jose dirbo 8414 tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų, iš jų 7983 – neįgalieji.
Valstybės pagalba socialinėms įmonėms
Socialinėms įmonėms valstybės pagalbą teikia Užimtumo tarnyba: subsidijas tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų darbo užmokesčiui (50–75 % jo dydžio, ne didesnio už dvi minimalias mėnesines algas, už neįgaliuosius ši subsidija mokama neterminuotai, už kitų tikslinių grupių darbuotojus – ne ilgiau kaip dvejus metus) ir nuo jo priskaičiuotoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms, šių darbuotojų mokymo išlaidoms, neįgaliųjų darbo vietoms, priemonėms ir aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms įsteigti ar pritaikyti, papildomoms administracinėms, transporto, gestų kalbos vertėjo išlaidoms. Viešieji pirkimai iš socialinių įmonių gali būti vykdomi supaprastinta tvarka (produkcijos pardavimui palengvinti), joms panaudos pagrindais gali būti nemokamai suteikiamos laikinai valdyti ir naudotis valstybinės ir savivaldybių patalpos.
2708