sociãlinė informãcija, žmogaus turima, kuriama, vartojama ir skleidžiama visuomeninės reikšmės informacija.
Sąvokos kilmė
Socialinės informacijos sąvoka kilo iš bendrosios informacijos teorijos, apimančios techninę (arba kompiuterinę, mašininę), biologinę (kartu ir genetinę) ir elementariąją (priskiriamą visai tikrovei kaip atributas) informaciją. Socialinė informacija laikoma semantine.
Samprata
Pagal klasifikavimo kriterijus socialinė informacija apibrėžiama įvairiais aspektais.
Kibernetiniu požiūriu socialinė informacija suprantama kaip visuomenei gyvuoti būtina ir pakankama duomenų visuma.
Vadybiniu požiūriu socialinė informacija yra probleminės situacijos sprendimo priėmimo priemonė, ekonominiu – tam tikra išteklių rūšis, valdymo – visuomenės procesų organizavimo ir reguliavimo priemonė.
Sociologiniu požiūriu socialinė informacija veikia kaip visuomenės formų raidos ir kaitos veiksnys (jį aiškina, pavyzdžiui, marksistinės traktuotės, socialinis konstruktyvizmas, informacinės visuomenės teorijos).
Kultūriniu požiūriu socialinę informaciją sudaro naujai kuriamos informacijos procesai.
Siaurąja prasme socialine informacija vadinamos įvairios praktikos sritys, susijusios su informavimu apie socialinių procesų raidą ir būklę, viešosios informacijos sklaida, socializacijos, ugdymo, mokymosi aplinkos, socialinių tinklų formavimu, politinės informacijos ir propagandos procesais.
Tyrimo tradicijos
Dažniausiai skiriamos socialinės informacijos tyrimo dvi tradicijos: vakarietiškoji (socialinės informacijos teorijas plėtoja kaip žinių, socialinių tinklų ir informacijos paieškos procesų organizavimo, valdymo ir tobulinimo kryptį) ir rusiškoji (buvusi sovietinė mokykla; socialinę informaciją traktuoja kaip metamokslinę objektyvios tikrovės atspindžio kategoriją, skirtą paaiškinti socialinio organizavimo prigimtį, formas ir raiškas).
Sampratos raida
Istoriškai socialinės informacijos samprata formavosi kaip informacijos apie visuomenės reiškinius ir jų raidą sisteminė visuma (kultūrinė, ekonominė, politinė, teisinė, buitinė, masinė ir kitokia informacija). Socialinės informacijos dabartinei sampratai susiklostyti 20 amžiaus antroje pusėje poveikio turėjo kibernetikos plėtra. Globalioje visuomenėje socialinė informacija vis labiau siejama su komunikacijos teorijos ir praktikos raida, suprantama kaip komunikacijos procesų turinys. Socialinės informacijos sąvoka 21 amžiaus pradžioje dažniausiai vartojama kaip taikomoji sprendžiant konkrečius informacijos sandaros, klasifikavimo ir paieškos uždavinius kintančioje kompleksinėje aplinkoje. Socialinės informacijos samprata įgyja naujų požymių, susijusių su medijų, žinojimo, kūrybos, inovacijų, ekonomikos, informacijos ir komunikacijos technologijų raida. Taikomuoju požiūriu socialinės informacijos reikšmė tapatinama su informacija apskritai.
401
informacija