socialinė padėtis

sociãlinė padėts, sociãlinė situãcija, socialinių aplinkybių visuma, lemianti tam tikros socialinės grupės ar pavienio asmens socialinį statusą, socialinę elgseną, socialinį veikimą, jo motyvus, pobūdį, kryptis, t. p. vertybinę orientaciją konkrečioje vietoje ir konkrečiu laiku. Socialinę padėtį dažniausiai lemia asmens išsilavinimas, kvalifikacija, užimtumas, gyvenimo lygis, pajamų, turto dydis, valstybės paramos poreikis, prestižas visuomenėje ir kita (socialinė atskirtis apibrėžiama šių veiksnių skirtumais). Socialinė padėtis lemia socialinę stratifikaciją, turi poveikio socialiniams ištekliams formuotis. Socialinę padėtį galima nustatyti socialine diagnostika. Socialinės padėties tyrimų rezultatus būtina pasitelkti formuojant ir tobulinant socialinę politiką, socialinę apsaugą, planuojant visuomenės raidą.