sociãlinė psichològinė treniruõtė, taikomosios psichologijos metodų sistema – grupinio darbo forma, padedanti formuoti ir tobulinti bendravimo įgūdžius, tirti grupės narių tarpusavio santykius, spręsti asmenybės egzistencines problemas. Socialinė psichologinė treniruotė padeda geriau pažinti save, realiau įvertinti savo galimybes ir siekius, pažvelgti į save iš šalies, suprasti savo ir kitų jausmus. Socialinės psichologinės treniruotės svarbiausi metodai: grupinė diskusija (grupės vadovų naudojamas bendros veiklos organizavimo būdas, kuriuo siekiama tiesioginio bendravimo procese logiškai pagrįstais įrodymais paveikti diskusijos dalyvių nuomones, pažiūras ir nuostatas), psichodrama, videotreniruotė (žmogui daromas poveikis grįžtamuoju ryšiu: sudaromi bendravimo situacijas modeliuojantys pratimai, programos, žmonės veikia šiomis dirbtinėmis aplinkybėmis, visa tai filmuojama, po to kiekvienas kartu su psichologu stebi savo elgesį ir jį analizuoja), neverbalinė komunikacija (nežodinių bendravimo elementų, pavyzdžiui, gestų, mimikos, naudojimas bendraujant). Socialinės psichologinės treniruotės grupė dažniausiai sudaroma iš 8–15 žmonių. Bendra treniruočių trukmė 20–70 valandų, geriausias intervalas tarp jų – 3 dienos. Viena treniruotė trunka 2–3 valandas. Kartais organizuojamos vadinamosios maratoninės grupės, kurių socialinė psichologinė treniruotė trunka 12–48 valandas be pertraukos; dalyviai diskutuoja, atlieka įvairias psichologines užduotis (manoma, šiuo metodu greičiau pasiekiamas psichoterapinis efektas, nes grupės dinamikos procesai yra gerokai spartesni, ilgai trunkantis bendravimas sukelia didesnius išgyvenimus, nuovargis, mieguistumas susilpnina gynybos mechanizmų veikimą, savikontrolę).
Grupės nariai treniruotėje dalyvauja savanoriškai, stengiamasi, kad kiekvienas galėtų visiškai laisvai save išreikšti ir nevaržomai bendrauti su kitais nariais, kuriama atmosfera, skatinanti kiekvieną būti atvirą ir nuoširdų, atsikratyti parodomojo Aš bruožų ir gynybiškumo. Grupėje išgyvenami jausmai dažniausiai analizuojami, aptariamas dalyvių bendravimas. Socialinės psichologinės treniruotės diskusijų temos iš anksto neplanuojamos, laikomasi konfidencialumo (diskusijos laikomos paslaptyje), naudojamasi veto teise (kai nenorima, kad būtų svarstomos asmeninės problemos). Treniruotėms dažniausiai vadovauja psichologas.
Socialinės psichologinės treniruotės pradininkas – vokiečių psichologas K. Z. Lewinas. 1947 socialinė psichologinė treniruotė imta taikyti, buvo organizuojamos treniravimo, arba T, grupės ir susitikimų grupės (remiasi humanistinės psichologijos principais ir padeda žmogui įveikti įvairias psichologines problemas, išreikšti save).