sociãlinė revoliùcija, visuomenės gyvenimo esminis virsmas; perėjimas iš vieno socialinio būvio į kitą. Socialinė revoliucija yra svarbus istorinis įvykis, dėl kurio keičiasi valstybės ar kelių valstybių visuomeninė ir politinė sistema (pvz., Prancūzijos revoliucija, Spalio perversmas, Kubos revoliucija). Jungtinių Amerikos Valstijų sociologė T. Skocpol skiria politinę revoliuciją (pakeičiama tik valdžia; revoliucija) ir socialinę revoliuciją (apima pokyčius visoje visuomenėje), bet dažnai revoliucijos ir socialinės revoliucijos sąvokos vartojamos kaip sinonimai. Socialinė revoliucija bendrąja prasme apibūdina reikšmingus visuomenės raidos pokyčius ar mokslo ir technologijų proveržį (pvz., pramoninė revoliucija, seksualinė revoliucija, kompiuterizacija, įgūdžių revoliucija, minties revoliucija, pvz., hipiai, žaliųjų judėjimas). Klasikinė revoliucijos teorija ir revoliucijos priežasčių aiškinimas dažniausiai remiasi istoriniu materializmu (K. Marxas, F. Engelsas). V. Lenino veikalai, maoizmo doktrina pabrėžia klasių kovos, socialinės atskirties, santykinio nepritekliaus, skurdo ir gamybinių jėgų nelygybės (dėl jos kyla išnaudotojų ir išnaudojamųjų konfliktas) svarbą. Socialinės revoliucijos procesų šiuolaikiniai tyrinėtojai labiau akcentuoja kompleksines priežastis. Pvz., T. Skocpol pabrėžia centrinės valdžios ir karinės galios dezintegraciją, tarptautinius santykius, kitų valstybių diplomatinį spaudimą ir tarptautinę ekonominę konkurenciją, dėl kurios klasių santykiai valstybės viduje tampa įtempti ir išprovokuoja žemesniųjų socialinių sluoksnių pasipriešinimą. 21 a. pradžioje informacija ir informacinės technologijos t. p. keičia socialinės revoliucijos pobūdį – internetas (ypač socialiniai tinklai) tampa žmonių masių mobilizavimo ir socialinės revoliucijos organizavimo labai svarbia priemone.
L: T. Skocpol States and Social Revolution Cambridge 1979.
295