sociãlinė sveika, socialinio bendravimo forma, komunikacijos procesas, kai individai ir įvairios grupės keičiasi tam tikrais socialiniais simboliais, savo elgesiu sistemingai veikia vieni kitus, vieni prie kitų prisitaiko. Neretai įsigali jų tarpusavio supratimas ir socialinis solidarumas, susiformuoja tam tikra socialinė elgsena. Skiriamos socialinės sąveikos priemonės: verbalinės ir neverbalinės (gestai, veido išraiškos, kūno laikysena), fokusuotos ir nefokusuotos (elgsena minioje, autobuse), tiesioginės ir netiesioginės (sklaida žiniasklaidoje). Socialinė sąveika priklauso nuo to, kokią reikšmę tam tikri objektai, įvykiai ar žmonės turi pavieniams individams ar jų grupėms. Socialinė sąveika tiria socialinių mainų teorija, etnometodologija, per simbolius – simbolinis interakcionizmas. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados sociologas E. Goffmanas tyrė būdus, kaip žmonės kuria, pateikia ir išsaugo savo įvaizdį socialinėse struktūrose, kuriose vyksta socialinė sąveika (pvz., kaip žmonės elgiasi viešose vietose).
2388