sociãlinė stratifikãcija, visuomenės socialinės hierarchijos susiklostymas pagal įvairių socialinių grupių tam tikrus požymius (valdžios, nuosavybės, socialinio įvertinimo, psichologinio pasitenkinimo laipsnį ir kita). Toks visuomenės susisluoksniavimas pagal socialinį statusą grindžiamas esama socialine atskirtimi ir visuomenės poliarizacija (skirstymu į priešingas grupes). Socialinė stratifikacija išreiškia sisteminės nelygybės laipsnį atitinkamu visuomenės raidos etapu. Didėjant socialinei integracijai ir mažėjant visuomenės ekonominei poliarizacijai didėja socialinio įvertinimo, psichologinio pasitenkinimo reikšmė. Socialinė stratifikacija susijusi su socialiniu statusu, socialine klase ir socialiniu sluoksniu. Socialinis statusas reiškia priskyrimą tam tikram sluoksniui, o socialinė klasė parodo socialinės atskirties laipsnį. Pačioje socialinėje klasėje pagal ekonominį, socialinį, kultūrinį kapitalą išskiriami įvairūs socialiniai sluoksniai. Pavyzdžiui, vidurinėje klasėje yra plati socialinių sluoksnių skalė. Kiekvieno socialinio sluoksnio atstovai turi skirtingas gyvenimo galimybes, savitą gyvenimo stilių. Pasitaiko socialinė stratifikacija pagal lytį, profesiją, etninę, religinę priklausomybę ir kitus požymius. Socialinė stratifikacija gali būti naudinga grindžiant socialinę politiką ir didinant jos veiksmingumą, skatinant individų socialinį aktyvumą, socialinio mobilumo galimybes.
L: Lietuvos socialinė struktūra Vilnius 2005; A. Valantiejus Socialinė struktūra: nuo makro iki mikro modelių Vilnius 2007.
2388