sociãlinė struktūrà, socialinės sistemos sandara, jos elementų ryšiai pagal tam tikrus požymius. Socialinė struktūra apima tam tikrai visuomenei būdingą darbo pasidalijimą, socialinių grupių ar pavienių individų socialinius santykius, socialinius ryšius ir tam tikrą jų išsidėstymą, socialinių institutų funkcionavimo pobūdį, socialinio veikimo, socialinių veiksmų ir socialinių vaidmenų formas. Socialinės struktūros egzistavimas grindžiamas prielaida, kad visuomenę sudaro tam tikros struktūros, kurios turi skirtingas funkcijas, prasmes ir paskirtis. Socialinė struktūra egzistuoja kaip santykinai pastovus dydis. Tokiomis socialinėmis struktūromis vadinama šeima, religija, ekonomika, socialinės klasės ir kita. Socialinė struktūra susijusi su socialine tvarka ir socialine stratifikacija, tai yra visuomenės pasidalijimu į tam tikrus socialinius sluoksnius pagal socialines skirtis, pavyzdžiui, rasę, klasę, lytį. Socialinė struktūra turi poveikio visuomenės ekonominei, politinei, kultūrinei, teisinei sistemai. Skiriama socialinė demografinė (tam tikrų demografinių struktūrų – lyčių, amžiaus, šeiminės padėties, išsilavinimo, tautybės – socialinė išraiška, socialinių grupių demografinė sandara), socialinė teritorinė (socialinių grupių ir sluoksnių išsidėstymas tam tikroje teritorijoje, jų poveikio atitinkamam teritoriniam vienetui – miestui, kaimui, regionui, rajonui – rezultatas), socialinė institucinė (visuomenės paskirstymas pagal atliekamas funkcijas, priskiriamas valdymui, šeimai, švietimui, sveikatos apsaugai, socialinei rūpybai, teisėtvarkai, ūkiui ir kitiems), socialinė klasinė (visuomenės su(si)skirstymas į dideles žmonių grupes arba klases pagal tam tikrus požymius, dažniausiai ekonominius), socialinė profesinė struktūra. Socialinė klasinė struktūra labiausiai atspindi visuomenėje vyraujančių socialinių santykių pobūdį, socialinės integracijos ar socialinės atskirties laipsnį.
Socialinė struktūra yra struktūrinio funkcionalizmo, struktūralizmo teorijų objektas. Socialinę struktūrą ir su ja susijusius reiškinius daugiausia tyrė prancūzų istorikas A. de Tocqueville’is, vėliau – K. Marxas, Didžiosios Britanijos filosofas H. Spenceris, vokiečių sociologai M. Weberis, F. Tönniesas (1905 išleido veikalą Dabartinės socialinės struktūros problemos / The Present Problems of Social Structure), prancūzų sociologai É. Durkheimas, C. Lévi‑Straussas, P. Bourdieu, vokiečių filosofas G. Simmelis, Jungtinių Amerikos Valstijų sociologai T. Parsonsas, P. M. Blau, prancūzų filosofas J. Derrida.
L: A. Valantiejus Socialinė struktūra: nuo makro iki mikro modelių Vilnius 2007.
2388