socialinės garantijos

sociãlinės garántijos, materialinės ir teisinės priemonės, kuriomis valstybė įgyvendina žmonių socialines ir ekonomines teises, pirmiausia teises į darbą, poilsį, būstą, išsilavinimą, medicininę pagalbą, socialinę apsaugą senatvės, ligos, nedarbo ir kitų socialinių rizikų atvejais. Socialinės garantijos gali būti, pvz., pensijos, pašalpos, stipendijos, minimalus darbo užmokestis, darbo saugos reikalavimai. Socialines garantijas nustato valstybės socialinė politika, o jų materialinis pagrindas yra valstybės biudžeto, įmonių, socialinio draudimo fondų lėšos, tikslinės išmokos iš kurių turi apsaugoti pažeidžiamiausių socialinių sluoksnių, grupių ir pavienių žmonių interesus, garantuoti jiems minimaliai priimtiną socialinių ir ekonominių poreikių tenkinimo lygį, mažinti gyventojų pajamų nelygybę.