sociãlinės vertýbės, visuomenėje plačiai pripažįstama dorinių, politinių ir estetinių nuostatų sistema, susijusi su siekiamu idealu. Socialinės vertybės yra socialinėmis normomis reiškiami ir tam tikrus veiksmus bei tikslus pateisinantys bendri elgsenos standartai, pavyzdžiui, teisingumas, laisvė, patriotizmas, meilė. Socialinės vertybės skatina užimti tam tikrą poziciją įvairių klausimų ar problemų atžvilgiu, yra konfliktų sprendimų atskaitos taškas, padedantis individui ar socialinėms grupėms pasirinkti iš kelių alternatyvų. Socialinės vertybės, atspindėdamos idealizuotus elgsenos tipus ar trokštamus galutinius tikslus, atlieka motyvacines (motyvacija) funkcijas ir suteikia individų ar socialinių grupių poreikių tenkinimui tam tikras išraiškos formas. Socialinės vertybės sudaro kultūros esmę, yra kriterijus, nusakantis, kas yra gerai ir blogai, teisinga ir neteisinga, lemia pavienio žmogaus ar žmonių grupių elgseną (socialinė elgsena). Visuomenėje nesant socialinių vertybių stabdoma socialinė pažanga, įsigali chaosas, sumaištis. Socialinės vertybės formuojasi ilgai ir yra ilgaamžės, jas veikia auklėjimas ir patirtis. Socialinių vertybių sistemą kuria ištisos kartos, bet ją sugriauti galima labai greitai. Socialinės vertybės glaudžiai susijusios su socialine aplinka, lemia žmogaus tikslus ir būdus jiems pasiekti, objektų ir elgsenos pasirinkimą, todėl socialinių vertybių tyrinėjimas apima ir nusistatymų, tarpusavio sąveikos, socialinės struktūros tyrimą. Tai pačiai grupei ar tautai priklausantys žmonės susiduria su panašiomis aplinkybėmis ir poreikiais, todėl susiformuoja ir panašios socialinės vertybės. Tas pačias socialines vertybes pripažįstantys individai gali nesutikti dėl konkrečių normų, kurios įkūnija šias socialines vertybes. Vertybinė orientacija yra vidinė asmens charakteristika, veikianti jo elgseną. Socialinės vertybės individualioje sistemoje gali būti skirtingai integruojamos į vertybių hierarchinę struktūrą, pakeičiamos mažiau reikšmingomis ar joms suteikiama kita prasmė. Žmogaus pagrindinėje veikloje patirtos nesėkmės gali būti kompensuojamos atsidavimu pomėgiams, pasilinksminimams, kurie pamažu gali tapti individo gyvenimo pagrindine prasme. Kitu atveju individai gali pradėti kitaip interpretuoti tokias vertybes kaip draugystė, drąsa, meilė ir kita. Vertybių sistemų hierarchijų neatitikimai tampa įvairių socialinių konfliktų priežastimi ir asocialaus elgesio prielaida. Dėl vyraujančios ir individualios vertybių sistemos neatitikimo gali susiformuoti asociali vertybių sistema, tada pažeidžiamos egzistuojančios normos, ignoruojamos vyraujančios vertybės, bet dėl to neišgyvenama kaltės ar gėdos jausmų.
Socialinės vertybės gali būti materialios (vardai, apdovanojimai) ir nematerialios (įsitikinimai, veikla, nuomonės, siekiai, dorinės normos, švietimas, mokslinės teorijos, tradicijos, vaizduotė, viešoji nuomonė). Kiekvienai kultūrai būdingos savitos socialinės vertybės, laikui bėgant požiūris į jas keičiasi, bet amžinosios vertybės (sąžiningumas, garbingumas, nuoširdumas, ištikimybė tiesai, pamaldumas, pagarba ir kita), nurodančios žmogaus gyvenimo kryptį, sudarančios pagrindą kitokių, žemesnio lygio, vertybių formavimuisi, išlieka žmonių sąmonėje kaip gyvenimo pagrindiniai siekiai, tikslai ir yra perduodamos iš kartos į kartą. Socialinės vertybės kinta dėl religinių įsitikinimų, dorinių vertybių raidos, žiniasklaidos, ekonominių pokyčių, technologinių naujovių, demografinės kaitos ir kitų priežasčių. Socialinių vertybių evoliuciją ir kaitą lemia samprata, kas yra moralu ir amoralu, kas yra asmeninė nuodėmė ir nusikaltimas (už kurį taikomos valstybėje galiojančios sankcijos), ar siekiama lygybės, arba reikalaujama nelygybės (lyties, rasės ar kitu pagrindu), akcentuojamos individualios ar socialinės teisės. Dažnai socialinį veiksmą paskatina ne sąmoningas galimų alternatyvų naudos įvertinimas, o mažiau sąmoningas paklusimas įsigalėjusioms socialinėms vertybėms. Moderniais laikais viena svarbiausių socialinių vertybių yra orumas, kuriuo grindžiamos demokratinės vertybės.
L: J. Masters Social Values and Public Policy: From Opportunities to Rights and Back to Opportunities Berkeley 2005; M. Baurmann, G. Brennan, R. E. Goodin, N. Southwood Norms and Values Bielefeld 2010.
1137