sociãliniai rodkliai, socialinių reiškinių, procesų, savybių kiekybinės ir kokybinės charakteristikos. Šių charakteristikų visuma nusako jų pagrindines ypatybes ir padeda atskleisti jų plėtros tendencijas. Socialiniai rodikliai padeda analizuoti ir lyginti gyventojų grupių arba geografinių vietovių duomenis, yra naudingi nustatant įvairių sričių politikos prioritetus. Socialinius rodiklius galima laikyti tam tikros srities bendraisiais, arba pagrindiniais, kintamaisiais, kurie atrenkami siekiant įvertinti valstybės socialinę raidą. Sociologas R. A. Baueris (Jungtinės Amerikos Valstijos) socialinius rodiklius apibūdino kaip tam tikras įrodymo formas, padedančias įvertinti esamą padėtį ir ateities kryptis. Pavyzdžiui, tai gali būti nusikalstamumo ar nedarbo lygis, gyvenimo trukmės skaičiuoklė, sveikatingumo indeksai (pavyzdžiui, tam tikros gyventojų grupės paskutinio mėnesio vadinamųjų sveikų dienų skaičiaus vidurkis), moksleivių skaičius, rinkėjų skaičius. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija yra pareiškusi, kad socialiniai rodikliai yra tiesioginė ir validi (validumas) statistinė matavimo priemonė, skirta stebėti pagrindinių socialinių problemų lygį ir pokyčius. Socialiniai rodikliai gali būti naudojami stebint tam tikrą socialinę sistemą ir valstybės priimamus sprendimus nukreipiant reikiama socialinių pokyčių linkme. Socialiniai rodikliai apima paprastas ir sudėtingas statistines priemones bei su duomenų rinkimų ir kultūros ženklų interpretavimu susijusius indeksus, kurie naudojami politikos veiksmingumui įvertinti sprendžiant socialines problemas. Socialinių rodiklių pasirinkimą lemia tyrimo tikslas ir teorinis pagrindimas. Socialiniai rodikliai gali būti kelių tipų: kriterijai (jei susiję su socialinę politiką formuojančiomis aplinkybėmis, jie gali palengvinti konkrečių, visapusiškų ir subalansuotų sprendimų priėmimą), pasitenkinimo gyvenimu, arba laimės, indikatoriai (žmogaus socialinė ir psichologinė būsena – jo požiūriai, lūkesčiai, jausmai, siekiai, vertybės, kurios būtinos norint suprasti socialinę kaitą, gyvenimo kokybę, subjektyvią tikrovę ir gerovę, psichologinį pasitenkinimą, gyvenimo pilnatvę), deskripciniai, arba aprašomieji, rodikliai (visuomenės būsena ir joje vykstančių pokyčių nustatymo rodikliai).
L: Social Indicators Cambridge 1966; I. Frønes Theorizing Indicators – on Indicators, Signs and Trends New York 2007.
706