sociãliniai ryšia, žmonių tarpusavio priklausomybė, atsirandanti dėl įsisąmonintų ar neįsisąmonintų, neišvengiamų ar atsitiktinių, organizuotų ar savaime atsirandančių socialinių santykių ir socialinės sąveikos. Apima mainus, bendradarbiavimą, lojalumą, draugystę, priešiškumą, konfliktus ir kita. Socialiniai ryšiai nereiškia dalyvių (socialinių veikėjų) tarpusavio supratimo ar vienodo požiūrio į tam tikras situacijas, tai yra jie nebūtinai turi būti nekonfliktiniai ar simetriški. Vienašaliai, arba asimetriški, ryšiai yra socialiniai, jei yra orientuoti į kitus žmones. Pagal socialinių ryšių susidarymo pobūdį skiriami atsiradę spontaniškai ir sukurti tarpusavio susitarimu, pagal pagrindą – bendruomeniniai (dalyvių veiksmai grindžiami subjektyviu įsitikinimu, kad jie priklauso tam tikrai visuomenės daliai) ir asociaciniai (dalyvių veiksmai grindžiami racionaliais interesais), pagal tvarumą – pastovūs (dalyvių lūkesčius dėl jų partnerių elgsenos lemia galiojančios teisinės ar socialinės normos) ir kintantys (socialiniu solidarumu grįsti ryšiai virsta interesų konfliktu), pagal trukmę – trumpalaikiai (arba vienkartiniai) ir ilgalaikiai (kartojasi tam tikra elgsena), pagal atvirumą – atvirieji (kiekvienas norintis gali prisijungti ir dalyvauti) ir uždarieji (tam tikrų asmenų dalyvavimas draudžiamas, ribojamas arba leidžiamas tik įvykdžius tam tikras sąlygas).
Vokiečių sociologas M. Weberis socialinius ryšius apibrėžė naudodamas socialinio veiksmo sąvoką. Anot jo, veiksmas tampa socialiniu, kai socialinis veikėjas (individas, šeima, asociacija, religinė bendruomenė, valstybė ir kita) veikdamas sukuria prasmingą ryšį su kitais socialiniais veikėjais. Lenkų ir Jungtinių Amerikos Valstijų sociologas F. Znanieckis teigė, kad 2 individų ar 2 grupių arba individo ir grupės socialiniai ryšiai yra aktyvių socialinių veiksmų vienas kito atžvilgiu rezultatas. Anot F. Znanieckio, socialiniam ryšiui būdinga socialinių veiksmų normatyvinis reguliavimas, santykinis pastovumas, socialinių ryšių partnerių aktyvumas ir įsipareigojimai kurti reguliuojamas situacijas, kurių pagrindas – socialinės normos. Vokiečių filosofas G. Simmelis nagrinėjo 2 ir daugiau partnerių socialinių ryšių skirtumus. Žymiausi šiuolaikiniai socialinių ryšių tyrėjai – P. Donati, H. C. White’as, G. Bajoitas, S. Laflamme, N. Crossley, M. Archer. Socialinius ryšius tiria mainų teorija, interakcionizmas.
L: F. Znaniecki Social Relations and Social Roles. The Unfinished Systematic Sociology San Francisco 1965; Economy and Society. An Outline of Interpretive Sociology California 1978; P. Donati Relational Sociology. A New Paradigm for the Social Sciences. London–New York 2010.
862