socialiniai tyrimai

sociãliniai tyrmai, metodinių, metodologinių ir organizacinių logiškai nuoseklių techninių procedūrų sistema, kurios tikslas – gauti patikimus ir pagrįstus duomenis apie tiriamą socialinį reiškinį ar procesą. Socialiniai tyrimai kartais vadinami sociologiniais tyrimais. Sąvoka socialiniai tyrimai dažniau vartojama apibūdinant mokslinės informacijos apie visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus rinkimą, kaupimą ir jų analizę, kuria remiantis siekiama šiuos dėsningumus įvertinti, valdyti ar prognozuoti; taip pat apibūdinant profesinę veiklą (pavyzdžiui, socialinių ir rinkos tyrimų bendrovė). Sociologiniai tyrimai labiau suprantami kaip apibendrinti duomenys apie konkretų tiriamą socialinį reiškinį ar procesą, kurie dažniausiai publikuojami ar paskelbiami kitais būdais, bet nebūtinai vieši. Socialinius tyrimus pagal taikomumą galima skirti į taikomuosius (sprendžia praktines problemas) ir fundamentaliuosius (tikrina teoriją, atskleidžia naujus faktus ir dėsningumus, kaupia mokslo teorines žinias), pagal analizės gilumą ir tikslą – į žvalgomuosius, arba bandomuosius, pilotinius (sprendžia ribotus uždavinius, dažniausiai tyrimų pradiniame etape, jei tyrimo problema mažai ištirta arba norint gauti papildomos informacijos apie tiriamą reiškinį), aprašomuosius (skirti gauti sudėtingus empirinius duomenis, suteikiančius tiriamų reiškinių ir problemų sprendimų išsamesnį vaizdą; šių tyrimų analizės objektas yra santykinai didelė žmonių aibė, kuri gali būti apibūdinama įvairiais požiūriais) ir analitinius (skirti išaiškinti socialinių reiškinių priežastinius ryšius), pagal trukmę – į trumpalaikius (vienkartinius, momentinius, kai reiškinys užfiksuojamas vienu konkrečiu momentu) ir ilgalaikius (longitudinius, tęstinius, kai reiškinys stebimas ir tiriamas ilgą laiką naudojant tą pačią metodiką ir sąlygas), pagal keliamus klausimus – į priežastingumo, arba koreliacinius (nustatomi priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų tarpusavio ryšiai), įvertinimo (vertina tam tikras programas, priemones, pavyzdžiui, studijų programas), eksperimentinius (tikrina hipotezę tyrėjo nustatytomis sąlygomis) ir etnografinius (tam tikrą laiką trunkantis žmonių ar grupių tiesioginis stebėjimas). Ilgalaikiai socialiniai tyrimai dar skiriami į vadinamuosius kohortinius (konkrečios gyventojų dalies, dažniausiai tam tikros amžiaus grupės), panelinius (kai ta pati žmonių grupė periodiškai tiriama ilgą laiką) ir tendencijų (ilgesnį ar trumpesnį laiką stebimas socialinis reiškinys ir jo pokyčiai siekiant ištirti ir numatyti tendencijas). Taip pat išskiriama istorinė analizė, kuri nagrinėja praeities socialinius reiškinius ir dažniausiai remiasi dokumentų analize bei lyginamuoju istoriniu metodu. Pagal požiūrį į socialinę tikrovę socialinių tyrimų metodologija skiriama į objektyvinę (grindžiama tikrovės abstrakcija naudojant matematinius modelius ir kiekybinę analizę, kai duomenis galima pateikti skaičiais, pavyzdžiui, apklausa) ir subjektyvinę (taikomi kokybiniai tyrimai; leidžiama pasitelkti saviraišką ir individualumą ne tik traktuojant tam tikrus dalykus, bet ir kuriant teorijas).

sociologiniai tyrimai

295