Sociãlinis būrẽlis (Cercle social), oficialiai Tiesós myltojų draugijà, Prancūzijos revoliucijos laikotarpio klubas. Įkurtas 1790 žurnalisto N. Bonneville’io ir vyskupo C. Fouchet. Klubo nariai buvo F. N. Babeufas, C. Desmoulins’as, markizas de Condorcet, daugelis kitų žirondistų, kiti revoliucionieriai (apie 130 nuolatinių lankytojų). 1790–91 leido laikraštį La Bouche de fer (eidavo tris kartus per savaitę). Formalus būrelio tikslas buvo tapti Europos intelektualų susirašinėjimo centru. Nuo 1790 10 Palais-Royal rūmuose jie rengė susirinkimus (rinkdavosi 5000–10 000 lankytojų per savaitę), kuriuose tiesos advokatu pasiskelbęs C. Fouchet skaitė paskaitas apie J.‑J. Rousseau veikalą Visuomeninė sutartis. Klube buvo svarstomos demokratinės vyriausybės sudarymo teorijos, ieškoma būdų tolygiau visuomenėje paskirstyti turtą.
La Bouche de fer spausdindavo C. Fouchet paskaitas, skelbdavo klubui adresuotus laiškus, kordeljerų klubo peticijas. Klube buvo platinama revoliucinė spauda (laikraščiai, pamfletai, eilėraščiai, pjesės). Dauguma Socialinio būrelio narių buvo respublikonai, idealios visuomenės nariais laikė smulkiuosius ir vidutinius gamintojus (amatininkus, žemės savininkus, prekybininkus). Būrelio veikla turėjo didelę reikšmę demokratijos idealų sklaidai, jį ypač vertino utopinių socialistinių idėjų propaguotojai Ch. Furier, C. H. de Saint-Simonas, t. p. K. Marxas. Socialinis būrelis paleistas 1793 iš valdžios pašalinus žirondistus, po Termidoro perversmo (1794 07 27) atsikūrė, bet ankstesnės įtakos nebeturėjo.