sociãlinis mechanzmas, socialinių įvykių priežastinio aiškinimo priemonė, nurodanti dalyvių veiksmų ir sąveikų tarpusavio priklausomybę. Ši konfigūracija esant tam tikroms sąlygoms kuria tam tikrą socialinį įvykį, pvz., socialinę tvarką. Švedų sociologai P. Hedströmas ir R. Swedbergas 1998 pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų sociologo J. S. Colemano socialinio tyrimo schema grįstą socialinio mechanizmo (mikro- ir makro-) tipologiją: situaciniai mechanizmai – veikėjo norus, įsitikinimus formuojantys ir jų galimybes paskirstantys socialiniai mechanizmai (pvz., mokymasis stebint), veiksmo mechanizmai – veikėjo veiksmą esant tam tikriems norams, įsitikinimams ir galimybėms formuojantys socialiniai mechanizmai (pvz., principas dantis už dantį), transformaciniai mechanizmai – numatytus ar nenumatytus kolektyvinius rezultatus iš veikėjų veiksmų formuojantys socialiniai mechanizmai (pvz., rinka, hierarchija, tinklas).
LIETUVOJE 2005 Z. Norkus išskyrė socialinio mechanizmo įvairias sampratas (pagal tai, kokias problemas siekiama spręsti): socialinis mechanizmas kaip socialinių įvykių aiškinimo, remiantis vadinamuoju dengiančiuoju dėsniu (pozityvizmas), ir aprašymo ar pasakojimo (interpretatyvizmas) tradicijos alternatyva; socialinis mechanizmas kaip statistinių išvadų priežastinį pagrindimą pateikianti priemonė (ją naudoja kiekybinių tyrimų atstovai); socialinį mechanizmą kaip socialinių įvykių priežastinį aiškinimą pateikianti priemonė (ją naudoja kokybinių tyrimų atstovai); socialinis mechanizmas kaip istorinio pasakojimo alternatyva socialinėje istorijoje.
L: P. Hedström, R. Swedberg Social Mechanisms: An Introductory Essay / Social Mechanisms: An Analytical Approach to Social Theory Cambridge 1998; Z. Norkus Mechanisms as Miracle Makers? The Rise and Inconsistencies of the „Mechanismic Approach“ in Social Science and History / History and Theory 44 vol. Cambridge 2005.
1535